Europos Sąjungos daugiametis biudžeto projektas reiškia, kad kai kurios ES šalys kasmet turės mokėti milijardus eurų daugiau, o daug kitų šalių gaus gerokai didesnes subsidijas iš Briuselio. Tai, remiantis Vokietijos skaičiavimais apie ES daugiametę prognozę, praneša Didžiosios Britanijos verslo leidinys Financial Times.
Europos Komisija dar nepaskelbė sumų, nes daugiametis biudžetas vis dar yra derybų ir diskusijų objektas. Dėl ES biudžeto dydžio sprendžia ne tik finansų ministrai ar vyriausybių vadovai, bet ir Europos Komisija bei Europos Parlamentas. Be to, nacionaliniai parlamentai turi įtakos metinėms ES įmokoms. Tačiau jau aišku, kad už uždarų durų vyksta didžiuliai ginčai dėl biudžeto.
Vokiečių skaičiavimai parodė, kad bus reikalingi dideli finansiniai persiskirstymai, kad būtų galima finansuoti visas naujos politikos ambicijas ir poreikius. Tarp jų atsirado didelė nuomonių įvairovė dėl to, kiek biudžetas gali augti arba ar išlaidos turėtų likti dabartiniame lygyje. Reikia ne tik kompensuoti Didžiosios Britanijos įmokos dingimą po „Brexit“, bet ir įgyvendinti naująją Klimato politiką („žaliąją programą“) bei kitas naujosios Komisijos Von der Leyen iniciatyvas.
Be to, Europos Komisija, matyt, pasiūlė atsisakyti nuolaidų, kurias pastaraisiais metais reikalavo kai kurios ES šalys. Dėl to, remiantis vokiečių skaičiavimais, Nyderlandų metinė grynoji įmoka padidėtų nuo 5 mlrd. eurų iki 7,5 mlrd. eurų, atskaičius gautas subsidijas. Vokietija kaip didžiausia grynoji mokėtoja turėtų net padvigubinti savo mokėjimus nuo 15 iki 33 mlrd. eurų. Prancūzija šiuo metu moka 7,5 mlrd. eurų grynųjų, o tai padidėtų iki 10 mlrd. eurų, daugiausia dėl to, kad Prancūzija gauna daug žemės ūkio subsidijų.
Metinių įmokų persiskirstymai iš dalies kyla ir dėl Europos Komisijos pasiūlymo didinti metinį ES biudžetą iki 1,1 proc. visų Europos Sąjungoje uždirbamų pajamų. Europos Parlamentas nori biudžetą padidinti dar labiau.
Nyderlandų vyriausybė mano, kad Nyderlandų bruto įmokos padidėjimas iki 13 mlrd. eurų yra nepriimtinas, nes didelė jos dalis gaunasi iš siūlomo dabar 1,5 mlrd. eurų vertės nuolaidos panaikinimo. Briuselis siekia atsisakyti nuolaidų gryniesiems mokėtojams, taikomų jų bruto įmokoms.
Taip pat Švedija, Austrija ir Danija, remiantis šiais skaičiavimais, turėtų mokėti gerokai daugiau, jei būtų įgyvendinti Europos Komisijos siūlymai. Šios šalys kartu su Vokietija ir Nyderlandais sudaro grupę, kuri siekia išvengti didelių augimų ir norėtų, kad ES per Briuselį išleistų daugiausiai 1 proc. visų šalių pajamų. Tačiau likusios 22 ES šalys dažniausiai palaiko biudžeto didinimą, nes tai joms naudingiau. Pavyzdžiui, Lenkija šiuo metu gauna grynųjų 10 mlrd. eurų ES subsidijų, kurios 2027 m. galėtų išaugti iki 12 mlrd. eurų.