Tarptautinis valiutos fondas (IMF) mano, kad euro zonos šalys turėtų imtis atsargumo priemonių, jei ekonomikos augimas sustotų. Ši galimybė padidėjo dėl problemų pramonės sektoriuje, prekyboje ir todėl, kad Europos Centrinis Bankas turi mažai lėšų ekonomikai vėl sužadinti, praneša IMF ir ECB savo ketvirčio ataskaitose.
Silpnumas prekyboje ir pramonėje gali išplisti ir į kitas verslo šakas. IMF mato ne tik riziką ekonomikos nuosmukiui, bet taip pat prognozuoja mažesnį ekonomikos augimą: 1,2 vietoj 1,3 procento. Mažesnį augimą daugiausia lemia stabdanti Vokietijos ekonomika. Vokiečius vargina tęsiamas prekybos karas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, „Brexitas“ ir Kinijos ekonomikos sulėtėjimas.
Olandijos ir Vokietijos vyriausybės todėl turi daugiau išleisti skatinant ekonomikos augimą. Kadangi palūkanų norma yra tokia žema, vyriausybės turi perimti iniciatyvą, teigia IMF. Kad IMF savo ataskaitoje specialiai dėmesį skiria Nyderlandams ir Vokietijai, nėra netikėta. Finansų rinkose jau anksčiau buvo spaudimas abiem šalims skolintis ir investuoti dideliais mastais. Valstybės skola Nyderlanduose yra žema, palyginti su kitomis ES šalimis.
Promotion
„Nyderlandai, turėdami biudžeto perteklių, turėtų daug daugiau investuoti į infrastruktūrą, švietimą ar inovacijas. Dėl mažesnio griežtumo pinigų leidimų srityje Haga galėtų skatinti ekonomikos augimą“, – spalio mėnesį, vos prieš tapdama nauja ECB prezidentė, sakė Christine Lagarde.
Europos Komisija įspėja apie „nesmagias“ ekonomines laikotarpius artimoje ateityje. Savo prognozėse ji sumažino augimo lūkesčius euro zonai 2019 metams ir ateinantiems dvejiems metams. Pasak vicepirmininko Valdžio Dombrovsko, tarptautiniai prekybos konfliktai, didėjančios geopolitinės įtampos, nuolat silpna pramonė ir „Brexitas“ kelia grėsmę Europos ekonomikai.
Europos Komisija jau ilgą laiką nerimauja dėl galimų JAV prekybos politikos ir Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES pasekmių. Bruselis perspėja apie galimą ilgesnį blaivokos ekonomikos etapą ES. Šiemet komisija prognozuoja vidutinį 1,1 proc. augimą euro zonos šalims, sumažinant ankstesnę prognozę nuo 1,2 proc.
Eurokomisaras Dombrovskis paragino valstybes nares imtis veiksmų. Jis ragino valstybes nares, turinčias dideles viešąsias skolas, jas mažinti, o šalis, turinčias galimybių – naudoti biudžeto erdvę. Tačiau ES džiaugiasi toliau mažėjančiu nedarbu euro zonoje, kuris kitais metais vidutiniškai sieks 7,4 procento.