Nyderlandai kartu su Austrija, Švedija ir Danija pateikė savus Europos koronaviruso atkūrimo fondo pasiūlymus. Šis keturių šalių planas esminiais klausimais smarkiai prieštarauja neseniai paskelbtam Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymui.
„Šykštuolių ketvertas“ pasiūlymą galima laikyti reakcija į kompromisą, kurį praėjusią savaitę pristatė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Taip dabar Briuselyje derybų stalo yra du pasiūlymai.
Politiniame valdymo lygyje ES institucijų dėmesys po ankstesnių neatidėliotinų priemonių dabar kreipiamas į atkūrimą. Tačiau perspektyvos yra niūrios. Ekonomika vidutiniškai mažėja 7,4 proc. Nepaisant gresiančios recesijos, ES ilgai ginčijosi dėl atkūrimo plano finansavimo. Vėl išryškėjo žinomų nesutarimų tarp šiaurės ir pietų bei tarp turtingųjų ir vargšų.
Tokioje situacijoje praėjusią savaitę iniciatyvą ėmė Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel. Jie pasiūlė 500 milijardų eurų atkūrimo fondą, įskaitant keletą kitų ES pakeitimų. ES Komisija turi surinkti pinigus kapitalo rinkoje, o valstybių narių įsipareigojimas yra juos kartu grąžinti.
Keturių šalių pasiūlymas pateiktas prieš pat koreguojamą ES daugiametį biudžetą, kuris turi sudaryti sąlygas surinkti šimtus milijardų ekonomikos atstatymui. Ypač pietų Europos šalys sunkią koronaviruso krizę patyrė. Nyderlandai sulaukė griežtos kritikos iš pietinių šalių, nes Haga laikoma pernelyg griežta. Nyderlandai nesutinka teikti daug milijardų be jokių sąlygų.
Trečiadienį Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketina pristatyti atnaujintą ES daugiametį biudžetą 2021–2027 metams, taip numatoma iki šiol. Keturių šalių pozicija – laikinam, vienkartiniam neatidėliotinam fondui. Šis fondas būtų atskirtas nuo įprasto ES biudžeto, taigi ir nuo ES teisės aktų bei kompetencijų. Taip pat Europos Parlamentas neturėtų teisės jo reguliuoti. Iš fondo smarkiai nukentėjusios ES šalys galėtų iki dviejų metų imti paskolas.
Suma (kol kas?) nenurodoma. Pirmiausia ES Komisija turi nustatyti, kiek pinigų reikės tiksliai. Paveiktos šalys, pageidaujančios paramos, turėtų pateikti savo atkūrimo planus. Merkel ir Macron pasiūlytas paramos planas nėra paskola, o subsidija arba dovana. Jų manymu, Europos leistina skola gali būti padidinta. Ketvertas tam kategoriškai prieštarauja.
Pasak Merkel, čia kalbama apie „neenamą vienkartinę jėgos pastangą“, skirtą sunkiausiai nukentėjusioms šalims paremti. Keturių šalių pozicija – neprisidėti prie papildomo ES daugiametio biudžeto finansavimo. Jie nori, kad dabartinis biudžetas galios septynis metus, o atkūrimo fondas veiktų šalia jo tik laikinai – dvejus metus.