Europos lyderiai pažadėjo surinkti milijardus eurų vaistams ir pasauliniam koronaviruso suvaldymui. ES lyderiai pirmadienį, gegužės 4 d., nori surinkti 7,5 milijardo eurų internetinėje įsipareigojimų konferencijoje.
Europos aukšto rango politikai pareiškė, kad palaiko Pasaulio sveikatos organizacijos raginimą bendrai veikti ir paskelbė apie pasaulinės bendradarbiavimo platformos moksliniams tyrimams, gyvybę gelbstinčių terapinių bei diagnostikos priemonių paleidimą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl koronaviruso krizės Vokietijos indėlis į Europos Sąjungą turės didėti. Ši kalba leidžia Merkeliui atverti kelią naujai Europos skolos schemai, skirtai megafondo ekonominiam koronaviruso atkūrimui finansuoti. 27 ES Komisijos nariai netrukus pristatys pasiūlymą dėl ES daugiametės biudžeto 2021–2027 m. peržiūros, galbūt sutampančios su nauju ES viršūnių susitikimu.
Dėl tokio reikšmingo Europos biudžetų pakeitimo Merkel sakė, kad „Vokietija turi prisiimti daug daugiau įsipareigojimų, nei iki šiol buvo numatyta planuose“. Iki šiol Vokietija buvo laikoma viena iš „taupiųjų šalių“, kartu su Nyderlandais ir Austrija, kurios manė, kad reikia daugiau taupyti.
Tokiu sprendimu Vokietija suteikia politinę laisvę 27 ES Komisijos nariams įvesti Europos mokesčius arba leisti euro obligacijas. Iki šiol daugelyje ES valstybių narių šie žingsniai buvo tabu. Merkel teigia, kad ES biudžeto didinimas yra reikalingas, kad po koronaviruso krizės būtų galima ir toliau investuoti, kad Europa nebūtų visiškai priklausoma nuo ne ES šalių.
Liepos 1 d. Vokietija pusmečiui perims besisukančios Europos Sąjungos Tarybos pirmininkavimo teisę. Tada, be sveikatos klausimų (koronos fondo) ir klimato (Žaliojo susitarimo), darbus sudarys ir kiti klausimai, sako Merkel. Ji paminėjo pavyzdžiais finansinių sandorių mokesčius (Europos interneto mokestis), minimalius mokesčių tarifus ar bendrą išmetamųjų teršalų prekybą laivyboje ir aviacijoje (skrydžių mokestis ir CO2 mokesčiai).
Šis Vokietijos pozicijos sušvelninimas atitinka vėlyvą praėjusių metų išslaptintą Prancūzijos strategijos dokumentą („non-paper“), kuriame siūloma, kad Vokietija 2020 metų rudenį pateiks reikšmingus pasiūlymus „visos ES pertvarkymui“, kurie 2021 metais bus plačiai svarstomi, o 2022 metų pradžioje bus užbaigti Prancūzijos pirmininkavimo metu.
Nyderlandai, pasak ES diplomatų Briuselyje, yra pasiruošę bendradarbiauti (skaityti: prisidėti finansine prasme) prie milžiniško Marshall plano ekonominiam atsigavimui po koronaviruso pandemijos ir tuo pačiu prie ES daugiametės biudžeto 2021–2027 m. peržiūros (skaityti: didinimo). Tačiau Nyderlandai mano, kad pirmiausia reikia nustatyti, kas patenka į žalos kompensavimo schemą, o kas ne.
Europos Centrinės Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde įspėjo Europos politikus, kad dėl koronaviruso pandemijos euro zonoje bendrasis nacionalinis produktas gali sumažėti net 15 proc. Lagarde mano, kad pagrindiniame scenarijuje gerovės sumažėjimas sieks apie 9 proc.