Vokietija vis dėlto yra pasirengusi toliau derėtis su ES šalimis dėl Europos bankų sąjungos įsteigimo ir Europos indėlių draudimo sistemos įvedimo. Tai svarbus Vokietijos kompromisas, nes vokiečiai ankščiau blokuodavo tokį platus indėlių garantijas. Berlynas baiminasi, kad finansiškai stiprios šalys turės dažniau ir anksčiau padėti silpnesnėms šalims.
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas pristatė šį pasiūlymą laiške verslo laikraščiui Financial Times. Jis pabrėžė, jog vokiečiui atvirumas Europos indėlių garantijai „nėra maža žingsnis“. Tikėtina, kad pasiūlymą jis šiandien taip pat aptars su eurų zonos finansų ministrais.
Vokietijos planas yra tam tikras sušvelninta Europos Komisijos 2017 m. pasiūlymo versija. Tuo metu planas nebuvo įgyvendintas dėl pasipriešinimo iš Vokietijos bankų pusės. Taip pat Nyderlanduose ne visi pritarė šioms idėjoms.
Vokiečiai vis dar kelia daug sąlygų, tačiau efektyvesnis (maždaug privalomas) bankų bendradarbiavimas ES šalyse jau daugelį metų yra daugelio ES vadovų siekis. Taip pat požiūris, kad stipriausi turėtų nešti didžiausią naštą, dažnai tik žodžiais yra patvirtinamas politikų, tačiau finansiškai stabilios valstybės vis dar nedrąsiai prisiima didžiąją atsakomybės dalį.
Pirmiausia, pasak Scholzo, turi būti nustatytos bendros taisyklės dėl atvejų, kai bankai susiduria su problemomis. Scholzas mano, kad problemos su banku pirmiausia turi būti sprendžiamos esamos nacionalinės indėlių draudimo sistemos lygiu atitinkamoje šalyje. Tik jei to nepakanka, turėtų būti taikoma Europos garantinė sistema.
Didieji Vokietijos bankai šį kartą reaguoja teigiamai. Commerzbank vadovas Martin Zielke teigė, kad „iniciatyvos laikas išmintingai parinktas“. Pasak jo, tai, kad debatų banga vėl prasidėjo ir dabar formuojamos gairės, yra dėka būsimųjų Europos Komisijos pirmininkės, vokietės Ursulos fon der Lajen.
Nyderlandų finansų ministras Wopke Hoekstra džiaugiasi, kad Vokietija sutinka įkurti Europos indėlių draudimo sistemą. Šio sistemos įsteigimo klausimas yra svarstomas nuo 2015 metų pabaigos, tačiau iki šiol daugiausia blokuojamas Vokietijos. Berlynas baiminasi, kad turės finansuoti klaidingą kitų šalių bankų politiką ir ypač primena ankstesnę krizę Graikijoje.
Vokietijai, taip pat ir Nyderlandams svarbu, kad bankai pirmiausia išvalytų savo balansus ir sumažintų blogųjų paskolų riziką, kurią reikia kontroliuoti savo nacionalinėms vyriausybėms. Nyderlandai jau ilgą laiką pabrėžia, jog valstybės obligacijos neturėtų būti laikomos nerizikingomis investicijomis. Ši tema yra ypač jautri tokioms šalims kaip Italija, kur daug bankų perka savo valdžios obligacijas.