Tarptautinis Teismas (ICJ) Hagoje atmeta visus Mianmaro prieštaravimus dėl tarptautinio proceso prieš šią šalį dėl genocido islamo tikėjimo rohingjų gyventojų atžvilgiu. JT teismas dabar pradeda iš esmės nagrinėti bylą, kuri užtruks daugelį metų.
Mianmaras, kurį nuo 2021 m. valdo karinė chunta po valstybės perversmo, argumentavo, kad Afrikos šalis Gambija, kuri ir pateikė ieškinį, neturi jokio interesavimo ir nėra įgaliota tai daryti. Tačiau Jungtinių Tautų aukščiausias teismas pripažino, jog visos šalys, pasirašiusios JT Genocido konvenciją 1948 m., gali kreiptis į šį teismą.
Mianmaras, kaip ir kitos pietryčių Azijos šalys, yra budistų šalis, tačiau šiaurės vakarinėje šalyje, prie Bangladešo ir Indijos sienų, yra didelė musulmonų mažuma.
Gambija įsitraukė į bylą po to, kai buvęs Gambijos ministras, kuris anksčiau dirbo prokuroru JT tribunole Ruandoje, 2019 m. lankėsi rohingjų pabėgėlių stovykloje Bangladeše. Jis teigė, kad genocidas Mianmare turi daug panašumų su 1994 m. vieno milijono tuicų masine žudynė Ruandoje.
Dabar, kai ICJ pripažino savo jurisdikciją dėl genocido kaltinimų Mianmarui, Nyderlandai ir Kanada prisijungė prie Gambijos pateiktų kaltinimų.
JT tyrimo misija nustatė, kad 2017 m. Mianmaro kariuomenės operacija, kurios metu 730 000 rohingjų buvo priversti bėgti į kaimyninį Bangladešą, apėmė „genocidines veiklas“. Mianmaras neigia genocidą bei JT išvadas ir teigia, kad griežtos priemonės buvo nukreiptos prieš rohingjų maištininkus.
Nors Hagos teismo sprendimai yra privalomi ir šalys paprastai jų laikosi, ICJ neturi priemonių šiems sprendimams vykdyti.