Europos Komisija nori per dešimtmetį sumažinti pesticidų naudojimą per pusę. Tai paaiškėja iš biodiverstyvumo gerinimo pasiūlymo, kuris bus paskelbtas gegužės 20 d., kartu su klimato planu Žaliasis kursas (Green Deal).
Projektinėje biodiverstyvumo strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. bent ketvirtadalis žemės ūkio žemės turėtų būti tvarkoma ekologiškai. Be to, iki to laiko turi būti pasodinta trys milijardai naujų medžių, kad būtų įsisavintas anglies dioksidas iš atmosferos ir miestai taptų žalesni. Taip pat turi būti padidintas „griežtai saugomų“ žemių ir jūrų teritorijų dalis ES.
Dabar nutekėtame projektiniame vizijos dokumente dar nebuvo tiksliai nurodyta, apie kokias apsaugos priemones kalbama ir kaip turėtų būti taikomas jų sumažinimas. Minima pesticidų „cheminio“ naudojimo ir „rizikingų“ pesticidų sumažinimas per pusę.
Šiuo žingsniu Komisija siekia sustabdyti masinį bičių išnykimą, kurios yra svarbios apdulkinimui. Pasak Europos maisto saugos institucijos, bitininkai Vakarų Europoje per pastaruosius 15 metų skundėsi ryškiu bičių kolonijų mažėjimu.
2018 m. Europos Parlamentas jau apribojo pasaulyje labiausiai naudojamų pesticidų – vadinamųjų neonikotinoidų – naudojimą, leidžiant juos naudoti tik uždaruose šiltnamiuose. Daugelis šalių dar išdavė laikinas išimtis.
Kai kurios Europos žemės ūkio organizacijos ir Europos parlamentarai baiminasi, kad visapusiškas pesticidų draudimas gali lemti sumažėjusią derlių. Jie ragina Europos Komisiją išnagrinėti draudimo poveikį prieš nustatant tikslus.
Ekologiškos maisto ir žemės ūkio organizacijos IFOAM, priešingai, siekia ambicingesnių tikslų nei dabartinis ES pasiūlymas ir reikalauja, kad iki 2030 m. būtų sumažintas sintetinių pesticidų naudojimas 80 proc., o 2035 m. – visiškai uždraustas.
Cheminės pramonės įmonės, tokios kaip Bayer, draudimas smarkiai paveiktų. Bayer pernai daugiau nei 45 proc. savo pajamų gavo iš augalų apsaugos priemonių ir sėklų. Bayer žymiai išsiplėtė įsigijęs JAV kompaniją Monsanto už 63 mlrd. JAV dolerių.