Konsultacija yra pasirengimas peržiūrėti dabartinę direktyvą. Briuselis nori sužinoti, ar dabartinis požiūris atitinka Europos Žaliąją sutartį ir naują Klimato bei Aplinkos politiką.
Daugiausia dėl cheminių apsaugos priemonių naudojimo žemės ūkyje ir sodininkystėje bei dėl gyvūninių mėšlo trąšų naudojimo pievose, daugelyje ES vietovių auga nitrato užterštumo požeminio vandens lygis.
„Nitrato direktyva saugo gruntinį vandenį, upes, ežerus ir jūras nuo nitratais sukeltos taršos. Ji riboja dirbtinių trąšų naudojimą ir skatina taikyti gerą žemės ūkio bei aplinkosaugos praktiką“, pabrėžė Europos Komisija.
ES panaikino ankstesnius tam tikrų šalių, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus ir Airiją, leidimus (derogacijas) naudoti azotą, nes šios šalys dar neužtikrino grunto vandens švaros.
Briuselis taip pat atkreipia dėmesį, kad yra įsipareigojęs laikytis kitų tarptautinių sutarčių, tokių kaip Kunmingo-Montrealio globalinė biologinės įvairovės sistema, siekiančios „pasaulinį maistinių medžiagų nuostolių sumažinimą 50% iki 2030 metų“.
Pagal nitrato direktyvą ES valstybės narės privalo imtis įvairių veiksmų, įskaitant didesnį vandens kokybės tyrimų atlikimą ir ypač jautrių nitrato taršai teritorijų paskelbimą.
Nitrato direktyva taip pat padeda įgyvendinti Kadrinės vandens direktyvą, kurios tikslas yra, kad iki 2027 metų visi Europos paviršiniai vandenys pasiektų „gerą būklę“.