Europos Sąjunga žymiai mažins finansinę paramą Turkijai. Tai paaiškėjo iš laiško, kurį parašė Josep Borrell, Europos Sąjungos aukštasis atstovas užsienio politikai. Parama pabėgėlių apgyvendinimui, vadinamoji Turkijos susitarimo parama, liks visiškai nepakitusi. Borrellas nurodė Viduržemio jūros dujų konfliktą ir Ankaros karinę operaciją Sirijoje kaip priežastis.
Jau dešimtmečius Turkija laikoma būsimąja ES nare, tačiau stojimo derybos visiškai stovėja vietoje. Visos šalys kandidatės gauna finansinę paramą iš Briuselio, kad pasiruoštų valstybės organizacijos pritaikymui prie Europos taisyklių ir kriterijų. Nuo tada, kai į valdžią atėjo islamistinė AK partija ir prezidentas Erdoganas, Turkija vis labiau krypsta į Artimuosius Rytus ir kurią savitą Turkijos nacionalinę tapatybę.
Pastaraisiais metais Turkija ir ES vis dažniau stoja į priešingas pozicijas. Ilgą laiką europos simpatijos kurdams kelia įtampą su Ankara, kuri atlieka karinius veiksmus prieš kurdų grupuotes, ne tik pietryčių Turkijoje, bet kartais ir šiauriniame Irake.
Neseniai Turkija Sirijos pilietiniame kare tapo pro-Asado grupių sąjungininke kartu su rusais, tuo tarpu ES šalys ir NATO remia Sirijos prezidento oponentus, įskaitant kurdų kovotojus. Taip pat Libijoje Turkija ruošiasi veikti nepriklausomai.
Dėl šio anti-Europos prezidento Erdogano požiūrio Europos Sąjungoje vis dažniau pasigirsta balsų, kad derėtų visiškai nutraukti klampias Turkijos narystės derybas. Kai kurie Europos politikai ir šalys tai laikė pernelyg drastišku sprendimu, todėl derybos buvo labiau arba mažiau sustabdytos. Pradinės 3,5 milijardo eurų mokėjimų 2014–2020 metais buvo priešiškai vertinamos.
Priešininkai visiškam skyrybų su Ankara argumentuoja, kad ES subsidijos „geriems“ projektams, kurie naudingų vietos turkų gyventojams, taip pat būtų nutrauktos. Todėl Borrellas nusprendė ne visiškai nutraukti paramą, o jos dalį išlaikyti.
ES nutarė sumažinti vadinamąją priešstojimo paramą ketvirčdaliu. Turkija šiais metais gaus tik 168 milijonus eurų iš vadinamosios IPA programos, skirtos pasirengti narystei ES. 150 milijonų eurų skiriama demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo projektams, o 18 milijonų eurų bus skirta kaimo plėtros programai.
Pagal Vokietijos ir kurdų šaltinius Borrellas sakė, kad nuo 2017 metų ES pagalba jau sumažėjo iš viso 1,2 milijardo eurų. Užsienio politikos komisaras naujoms sankcijoms pateisino Turkijos neteisėtas dujų gręžimo veiklas prie ES narės Kipras pakrantės ir karine operacija šiaurės rytų Sirijoje. Tačiau Borrellas pabrėžė, kad ES pagalba išlieka svarbi demokratijos ir teisės valstybės skatinimui.