Europos klimato komisaras Fransas Timmermansas teigia, kad nauji emisijų standartai oro taršai beveik neturės poveikio daugumai gyvulininkystės ūkių.
Po penkerių metų griežtesni reikalavimai taip pat bus taikomi didelėms gyvulininkystės fermoms, turinčioms daugiau nei 150 gyvūnų. Tada jos bus priverstos naudoti pažangiausias technologijas oro taršos mažinimui.
Timmermansas praėjusią savaitę sakė, kad nauja tvarka paveiks tik labiausiai teršiančias įmones. Pasak jo, tai sudaro 10 % gyvulininkystės ūkių, 18 % kiaulių fermų ir 15 % paukštininkystės įmonių, kurios atitinkamai atsakingos už 41 %, 80 % ir 87 % visų teršalų išmetimo savo sektoriuose.
Europos žemės ūkio organizacijų aljansas Copa-Cogeca griežtai kritikavo šiuos planus. Aljansas mano, kad siūlymai nesuderinami su maisto nepriklausomybės principu, kurio laikosi ES politikai nuo karo pradžios Ukrainoje.
Timmermanso teigimu, griežtesni reikalavimai nėra pasiūlymas skubėti prieš ūkininkus. „Priešingai. Ūkininkai gaus palengvintą leidimų išdavimo procedūrą, palyginti su didelėmis įmonėmis, ir galės gauti finansinę paramą iš Bendrosios žemės ūkio politikos“, – sakė Timmermansas.
Pasak ES politikų, Nyderlandai jau gerai laikosi esamos direktyvos. Šalies atstovų teigimu, Nyderlandai yra pirmaujantys ES emisiją mažinančių tvartų diegime. Tikimasi, kad 2150 kiaulių ir vištų ūkių, įeinančių į griežtą direktyvą Nyderlanduose, patirs nedaug papildomo poveikio dėl naujų reikalavimų.
Nauja direktyva nustato griežtesnius maksimalius kiekius daugiau nei 80 teršalų. Ankstesnė direktyva nuo 2004 metų lėmė, kad ES iš didelių degimo įrenginių išmetamas sieros dioksido, azoto oksidų ir dalelių kiekis sumažėjo atitinkamai 77 %, 49 % ir 81 %.
Europos Komisijos teigimu, šis pasiūlymas įgyvendina principą „teršėjas moka“. Papildomos visos išlaidos sieks kelis šimtus milijonų eurų, tačiau jos yra menkos, palyginti su nauda žmogaus sveikatai: 5,5 milijardo eurų per metus, teigia Europos Komisija.