Europos Komisijos žemės ūkio skyrius per mažai naudojasi didžiaisiais duomenimis ir automatizuotais kompiuteriniais duomenimis rengdamas ir vertindamas žemės ūkio politiką. Dėl to Briuselis praleidžia svarbius duomenis, reikalingus gerai pagrįstai žemės ūkio politikai, teigia Europos Audito Rūmai.
Pasak ES audito inspektorių, keliose ES šalyse taikomi skirtingi kriterijai ir saugomi matavimo duomenys, todėl Briuselyje veikiančiam AGRI skyriui daug duomenų tenka rankiniu būdu tvarkyti skaičiuoklėse. Kai kuriose srityse, tokiuose kaip kaimo plėtra ar trąšų ir pesticidų naudojimas, duomenys nėra surenkami arba nėra prieinami.
Audito inspektoriai pripažino, kad Komisija puikiai moka naudoti (Excel) skaičiuokles, tačiau taip pat turėtų pasižymėti didžiųjų duomenų technologijų srityje. Visame pasaulyje organizacijos vis labiau naudoja didžiuosius duomenis, tačiau Europos Komisija pažangių duomenų analizės priemonių beveik neišnaudoja.
Svarbiausia, kad tai reiškia, jog Europos Komisija neturi pakankamai įrodymų, leidžiančių išsamiai įvertinti bendrosios žemės ūkio politikos poreikius ir poveikį. Todėl negalima parengti pakankamai pagrįstų prognozių. Bendroji žemės ūkio politika kasmet kainuoja daugiau nei 400 mlrd. eurų.
„Duomenys yra pagrindas pagrįstam politikos formavimui, o didieji duomenys žemės ūkyje tampa auksiniu standartu“, – sakė Joëlle Elvinger iš Audito Rūmų. „Mes gyvename 2022 metais ir milžiniški duomenų kiekiai yra mūsų realybė“, – pridūrė ji. „Žinojimas yra galia. Tačiau be duomenų nėra žinojimo.“
Audito komanda ypač nagrinėjo, kaip Komisijos Žemės ūkio generalinė direktorė (DG AGRI) pastaraisiais metais naudojo turimus duomenis politikos analizėms. Darbuotojai rankiniu būdu apdoroja duomenis iš apie 115 ataskaitų Excel lentelėje, kad galėtų analizuoti informaciją iš ES šalių.
„2022 metais nepakanka tik puikiai mokėti Excel“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė auditoriai ir pabrėžė, kad tai būtina, kad duomenų analizė ir žemės ūkis taptų „tinkami skaitmeniniam amžiui“.