Europos Komisija nenori išmokėti 7,5 milijardo eurų iš didelės koronos atsigavimo fondo Vengrijai, nes šalis nesilaiko Europos taisyklių ir nuostatų. Tai pirmas kartas, kai Europos Komisija iš tikrųjų taiko valstybės teisinės sistemos baudų sistemą.
Praėjusį penktadienį Europos Parlamentas rezoliucijoje pareiškė, kad Vengrijos „nebėra galima vadinti demokratine valstybe“. Europarlamentarė Tineke Strik (GroenLinks) nori, kad būtų sulaikytos ir kitos ES lėšos, tokios kaip žemės ūkio fondai, siekiant spausti Vengriją. Strik pabrėžia, kad per pastaruosius metus jau įrodyta, jog vengrai piktnaudžiauja ir sukčiavo su žemės ūkio fondais.
Nacionalistinės premjero Viktoro Orbano Vengrijos vyriausybės antiES politika jau daugelį metų kelia prieštaravimų ES aplinkoje, tačiau iki šiol Europos vyriausybių vadovai vengė skirti baudas.
Tačiau dabar, kai Vengrija atsisako ES šalių pro-Ukrainos ir anti-Rusijos politikos, ir Briuselis prarado kantrybę. Vengrija šio mėnesio pradžioje nusprendė daugiau pirkti rusiškos naftos.
Dabar sulaikyti 7,5 milijardo eurų sudaro apie pusę Vengrijos pinigų iš plačiosios ES atsigavimo fondo. Siekdama nuraminti Briuselio baimes, Budapeštas šeštadienį – paskutinę minutę – paskelbė, kad ketina kovoti su korupcija.
Kitą savaitę ES valstybių ir vyriausybių vadovai turi patvirtinti skirtą baudą, o Vengrija turi šešias savaites galimybę atsitraukti.
Konfliktas tarp Vengrijos, vienos didžiausių bloko naudotojų, ir ES nuosekliai auga nuo tada, kai 2010 m. į valdžią atėjo Orbano vykdoma Fidesz partija.
Daugiausia valdančioji partija kaltinama demokratinių šalies institucijų menkinimu, žiniasklaidos laisvių ribojimu, sukčiavimu ES subsidijomis ir mažumų teisių pažeidimais – ką Budapeštas neigia.