Europos Komisija artimiausiais metais iš įprasto ES biudžeto skirs mažiau lėšų bendrajai žemės ūkio politikai nei pastaraisiais metais. Tačiau ES komisijos nariai sumažins taupymą mažiau, nei anksčiau planavo, kaip paaiškėja iš jų trečiadienį pristatyto 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos.
Taip pat jie taupys mažiau nei ministrai ir vyriausybių vadovai pasiūlė praėjusių viršūnių susitikimų metu. ES prezidentas Michelis vasarį siūlė 14 procentų taupymą savo (dabar atmestame) kompromise. Dabar Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir žemės ūkio komisaras Wojchiekowski nori riboti taupymą iki 9 procentų. Bent jau jei ministrai ir vyriausybių vadovai sutiks su nauju finansavimu artimiausiomis savaitėmis.
Pagal savo pasiūlymą 27 ES komisijos nariai atsisako 2018 m. paskelbto planų taupyti apie trisdešimt procentų struktūrinių fondų ir regionų fondų, skirtų žemės ūkio biudžetui, lėšų. Dabar šiems fondams skirta 90 milijardų.
Promotion
Naujoji Europos Komisija šių fondų ateinančiais metais labai reikės žemės ūkiui (ypač Rytų ir Vidurio Europoje) ekologiškai pertvarkyti pagal Žaliojo kurso politiką. Dalį įprastinių žemės ūkio subsidijų galima „transformuoti“ iš „pagal hektarą“ į „pajamų paramą“, bet apie tai detalių dar nėra.
Nors taupoma beveik dešimt procentų, Europos Komisija vis tiek gali pradėti daug naujų politikos iniciatyvų (Žaliasis kursas, nuo ūkininko iki stalo, biologinė įvairovė ir maisto sauga), nes žemės ūkiui papildomai skiriama apie 45 milijardus iš koronaviruso pagalbos fondo. Tai pripažįsta Komisija, kad žemės ūkio sektorius taip pat gali gauti paramą iš 750 milijardų eurų „ekonomikos“ koronaviruso megafondo.
Tačiau šios koronaviruso lėšos yra susietos su sąlygomis – tai nėra tušti čekiai. Valstybės narės turi pačios rengti savo atsigavimo planus, tačiau turi laikytis ES siūlomų prioritetų, pavyzdžiui, klimato kaitos.
Tai, kad Europos Komisija ateinančiais metais mažins lėšas bendrajai žemės ūkio politikai, Lietuvoje atsižvelgiant į LTO, yra priešinga Briuselio tvarumo ambicijoms. Taip teigia LTO, išnagrinėjusi Europos planus ir dokumentus. Žemės ūkio ir sodininkystės organizacijos nuomone, norint sėkmingai pereiti prie tvarumo ir užtikrinti maisto saugumą, būtinos papildomos investicijos.
Ši interesų organizacija laiko planus „ambicingais“, bet mano, kad „plačios Europos tvarumo ambicijos“ prieštarauja „mažėjančiam BŽŪP biudžetui“. LTO teigia, kad sudėtinga paaiškinti, kaip Europos Komisija reikalauja daugiau, bet tuo pačiu nuosekliai siūlo mažiau.
Taip pat Belgijos Žemdirbių sąjunga žiūri į pasiūlymą ypač kritiškai. „Žemės ūkio biudžetas susilpnėjo. Už kosmetinių papildymų slepiasi žaibiškas dešimties procentų sumažinimas. Maisto saugumas ir žemės ūkio tvarumo skatinimas reikalauja papildomų investicijų“, – teigia Žemdirbių sąjunga. Ji išsamiai išnagrinėjo naują Europos Komisijos pasiūlymą, bet nėra patenkinta žemės ūkiui skirtomis sumomis.
Belgijos žemės ūkio organizacija pažymi, kad koronaviruso krizė atskleidė, jog maisto saugumas ir prieinamumas ES nėra savaime suprantamas dalykas. Tuo pačiu Belgijos žemės ūkio organizacija mato ekologinių ambicijų augimą žemės ūkyje dėl Europos biologinės įvairovės ir „nuo ūkininko iki stalo“ strategijų paleidimo.
Naujasis daugiametis biudžetas teigiamai veikia ir regioninės plėtros fondą – antrąjį BŽŪP ramsčiu – nes jis bus papildytas 15 milijardų eurų iš mega koronaviruso fondo. Siūlomas antrojo ramstį finansavimas dabar yra 90 milijardų eurų, o tiesioginės išmokos ūkininkams ir rinkai skirtos išlaidos, sudarančios pirmąjį BŽŪP ramstį, didėtų dar 4 milijardais, iki iš viso 258 milijardų eurų.