Europos Komisija nebenori atnaujinti tik bendrosios žemės ūkio politikos, bet ir kaimo politiką. Neseniai buvo sutarta, kad nuo 2023 m. bus keičiamas žemės ūkio subsidijų modelis. Prie jo priskirtas „antrasis stulpas“ – kaimo plėtros programa (ELFPO) – taps svarbiausiu naujos ilgalaikės vizijos finansavimo šaltiniu.
ES valstybės narės artimiausiu metu pačios rengs strateginius planus savo nacionalinėms GLB prioritetams. 2023 m. bus pradėtas kaimo planų, iki tol įgyvendintų, vertinimas. Remiantis šiuo vertinimu bus nuspręsta, kokia kryptimi judėti ir kuriems kaimo regionams reikia daugiau finansavimo.
Šių metų pabaigoje Europos Komisija kartu su Regionų komitetu, savivaldybėmis, provincijomis ir vandens ūkio asociacijomis išnagrinės, kaip įgyvendinti naujos kaimo vizijos tikslus. Planuojama sukurti nacionalinį stebėjimo centrą duomenų rinkimui ir analizei.
ES kaimo regionai užima daugiau kaip 80 % teritorijos ir juose gyvena 30 % gyventojų – maždaug 137 milijonai žmonių. Per dvidešimt metų jie turėtų turėti prieigą prie kokybiškų viešųjų paslaugų, būti tvarūs, turėti gerą skaitmeninę ir fizinę infrastruktūrą bei suformuoti socialiai įtraukią visuomenę.
Gyventojai turėtų turėti prieigą prie kokybiškų viešųjų paslaugų ir galimybę aktyviai dalyvauti vietos sprendimų priėmime bei politikoje, kaip reikalaujama.
Skaitmeninė ir fizinė infrastruktūra turi užtikrinti gerą ryšį tarp kaimo ir miesto teritorijų – turėtų būti pakankamai kelių ir geležinkelių, patikimos ir dažnos viešojo transporto paslaugos bei įdiegtas 5G tinklas.
Be to, ES siekia, kad kaimo regionai būtų atsparesni ekonominėms krizėms, gamtos stichijoms ir klimato kaitos poveikiui. Pasak Europos Komisijos, diversifikuodami regioninę ekonomiką kaimo vietovės gali tapti turtingesnės. Taip pat vietos produktų ir žemės ūkio maisto sektoriaus inovacijų skatinimas turėtų atnešti daugiau gerovės.