Viena svarbiausių pokyčių yra tam tikrų viešųjų pirkimų taisyklių panaikinimas gynybos projektams, kurie vykdomi visiškai ES viduje. Tai sumažins Europos gynybos įmonių priklausomybę nuo ilgai trunkančių procedūrų, kurios šiuo metu stabdo investicijas.
Be to, Komisija siūlo atleisti Europos gynybos įmones nuo tam tikrų muitinės procedūrų. Šis sušvelninimas taikomas, pavyzdžiui, laikiniems karinės technikos pervežimams tarp valstybių narių. Europos Komisija tai vadina svarbiu žingsniu, kuris pagreitins bendras pratybas ir tiekimus.
Taip pat Komisija nori, kad gynybos išlaidos nebūtų įtraukiamos į nacionalinį biudžetą skaičiuojant valstybės skolą. Šis pasiūlymas laikomas paskata ES šalims daugiau investuoti, nesuduriant su ES biudžeto taisyklėmis.
Pasiūlyme taip pat numatytos priemonės, skirtos palengvinti tarpvalstybinius infrastruktūros projektus. Pavyzdžiui, Komisija siekia, kad leidimų procedūros karinėje transporto koridorių (kelių ir geležinkelių) statybai būtų spartesnės. Tai leis kariuomenės daliniams ir technikai greičiau judėti per Europą.
Šie pasiūlymai yra platesnės Europos strategijos dalis, skirta kolektyviai sustiprinti gynybos pajėgumus. Tiek UNN, tiek Europos Komisija pažymi, kad karas Ukrainoje ir pablogėjusi saugumo situacija Europoje yra pagrindinės paskatos šiam spartinimui.
Be struktūrinių pakeitimų, Komisija įveda ir laikinas „greitasias pataisas“. Tai apima supaprastintas registracijos procedūras naujoms gynybos įmonėms, norinčioms naudotis Europos subsidijomis ir užduotimis.