Europos laivyba sudaro apie penktadalį pasaulinės laivų išmetamų teršalų apimties. Ne tik Europos krovininis ir automobilių transportas yra didelis aplinkos teršėjas, bet ir laivyba sukelia šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Realią jūrų transporto poveikį aplinkai pirmą kartą apibendrina ataskaita, kuri trečiadienį Lizbonoje buvo pristatyta Europos jūrų saugos agentūros (EMSA) ir Europos aplinkos agentūros (EEA). Laivyba ir transportas, kaip ir aviacijos sektorius, nėra įtraukti į Paryžiaus klimato susitarimą.
Europos Parlamentas mano, jog tai turi pasikeisti. Iki šiol ES šalyse daug dėmesio skiriama žemės ūkio klimato kriterijams, siekiant kovoti su oro tarša. Žemės ūkio organizacijos jau kurį laiką ragina priimti ir kitų taršos sektorių, tokių kaip pramonė ir aviacija, priemones.
ES šiuo metu išnagrinėjo ir apskaičiavo duomenis kitose sektoriuose. Remiantis ataskaita, 2018 metais laivai sudarė 13,5 proc. visų ES transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio dujų. Tarp jų kelio transportas buvo didžiausias teršėjas, sudaręs tris ketvirtadalius, o oro transportas atsakingas už 14,4 proc. emisijų.
Visi transporto būdai turi tapti darni, protingesni ir atsparesni, teigia Adina Vălean, ES transporto komisaro pareigas einanti asmenybė. Laivai atlieka svarbų vaidmenį kaip susisiekimo priemonė tarp ES valstybių – tiek žmonėms, tiek prekybai tarp ES valstybių. Transporto ekspertai tikisi, kad tai dar labiau išaugs artimiausiais dešimtmečiais.
Vienas iš galimų pirmųjų „sprendimų“ – pereiti prie aplinkai draugiškesnių energijos šaltinių, tokių kaip biokuras, baterijos, vandenilis arba amoniakas. Uostų krantinėse prijungiant laivus prie elektros tiekimo, kai laivai išjungia savo variklius ir jungiasi prie elektros šaltinio, taip pat būtų sumažinama laivų sukelta aplinkos tarša.