Vienas svarbiausių klimato kaitos aspektų yra poveikis žemės ūkio sektoriui. Europos Komisijos ataskaita pabrėžia, kad gyvulininkystė yra vienas labiausiai pažeidžiamų sektorių dėl klimato kaitos pasekmių. Šis sektorius susiduria su iššūkiais, tokiais kaip besikeičiantys oro modeliai, vandens tiekimas ir maisto sauga.
Nederlanduose pripažįstamas klimato kaitos skubumas. Pagal ES ataskaitą, Olandija tapo klimato katastrofų židiniu. Tai kelia didelių iššūkių vandens valdymo, apsaugos nuo potvynių ir biologinės įvairovės išsaugojimo srityse.
Šie išvados patvirtinamos neseniai atliktos klimato kaitos rizikų analizės Europoje. Ataskaita pabrėžia visapusiškos strategijos poreikį, skirtą spręsti klimato kaitos poveikį, įskaitant priemones, didinančias žemės ūkio sistemų atsparumą ir spartinančias pereinamąjį laikotarpį link tvarios praktikos.
Klimato komisaras Wopke Hoekstra praėjusią savaitę nurodė, kad Europa dar nėra tinkamai pasiruošusi klimato kaitos pasekmėms. Todėl Europos Komisija rengia naują strategiją, kaip geriau su tuo susidoroti. Tikimasi, kad ši strategija bus orientuota į Europos visuomenės atsparumo stiprinimą ir inovacijų skatinimą klimato adaptacijos srityje.
Europos Parlamento Žemės ūkio komitete Hoekstra gynė ES planus iki 2040 metų beveik visiškai nutraukti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą (=klimato neutralumas). Tam privalės prisidėti visi sektoriai ES šalyse, įskaitant žemės ūkį ir maisto pramonę. Ne tik ūkininkai ir gamintojai, bet ir klientai bei vartotojai (=tiekimo grandinės požiūris).
Taip pat Hoekstra pabrėžė, kad Europos Komisija per pirmininkės Ursulos von der Leyen Strateginį dialogą renkasi „iš anksto tartis su visais, jei tik aišku, kad galų gale reikia ką nors daryti. Klimato kaita neišnyks. Nieko nedaryti negalima“, – jis aiškiai pareiškė.
Tačiau klausimą, kiek žemės ūkis turės tam prisidėti, Briuselis palieka spręsti naujajam Europos Parlamentui ir naujajai Europos Komisijai; šie pradės dirbti ne anksčiau kaip 2025 metais.