Lenkija tapo pirmąja ES valstybe, kuri sulaukė Europos konkurencijos institucijų leidimo tiesioginei valstybės paramai trąšų pirkimui. Europos Komisija leido Lenkijai suteikti 836 mln. eurų subsidijas lenkų ūkininkams, su maksimaliu 53 000 eurų riba vienai žemės ūkio įmonei.
Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą šį mėnesį ES atidarė žemės ūkio skubiosios pagalbos fondą (vertą 500 mln. eurų) ir leido valstybėms narėms naudoti nacionalinę valstybės paramą.
ES komisaro Januszo Wojciechowskio teigimu, Europos žemės ūkis yra laisvosios rinkos sektorius, todėl kitose šalyse išimtinių nacionalinės valstybės paramos sprendimų dažniausiai priimti yra labai sudėtinga.
Wojciechowskis Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje išreiškė, kad Lenkijos vyriausybės parama pasieks rekordinius dydžius. „Ūkininkai visose šalyse susiduria su didelėmis trąšų kainomis“, – sakė Wojciechowskis. „Tik Lenkija nusprendė suteikti jiems pagalbą.“
Lenkijos žemdirbiai gali gauti subsidijas po 53,5 euro už hektarą pievų ar ganyklų ir iki 107 eurų už hektarą dirbamos žemės. Paramos riba taikoma iki 50 hektarų ploto.
Wojciechowskis pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Putinas naudoja dujų kainas kaip politinį instrumentą, sukeliantį maisto krizę visoje ES. Labai aukštos trąšų ir pašarų kainos ypač sunkiai paveikia mažas ir vidutines įmones. Naujoje Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kryptyje Europos Komisija pabrėžia šių mažesnių kaimo verslų svarbą, palyginti su didelėmis pramoninėmis žemės ūkio įmonėmis.
Kaip jis atkreipė dėmesį, gyvulininkystės gerovės ir priežiūros klausimai mažose ir vidutinėse ūkininkavimo įmonėse taps nauja Europos Komisijos prioritetine sritimi. Per pastaruosius dešimt metų Lenkijoje išnyko daugiau nei 340 000 mažų „gyvulininkystės ūkių“. Kitose ES šalyse taip pat vyksta ūkio masto didinimas.
Pasak komisaro, europietiška maisto sistema turi būti paremta gerai veikiančiomis mažomis ir vidutinėmis gyvulininkystės įmonėmis, siekiant užtikrinti maisto saugumą visose ES šalyse.
Wojciechowskis paskelbė, kad Europos Komisija taip pat rengia planą, kaip nepanaudotas BŽŪP antros pakopos lėšas perkelti ES valstybėms narėms, kad jos galėtų suteikti papildomas subsidijas. Tikėtina, kad dėl to sprendimas bus priimtas jau kitą savaitę Briuselyje.