Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė 64 metų ICT bendrovės Atos vadovą Thierry Bretoną kandidatu į Europos Komisijos narį. Iš pradžių Macronas buvo pasiūlęs juristę Sylvie Goulard, tačiau ji po posėdžio Europos Parlamente buvo atmesta.
Dabar Prancūzijos prezidentas pasiūlė Thierry Bretoną, kuris nuo 2009 m. vadovauja Prancūzijos ICT paslaugų teikėjui, bet taip pat turi daug patirties Prancūzijos politikoje. Jis buvo ekonomikos ministras 2005–2007 m. laikotarpiu Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco valdymo metu. Be to, jis kurį laiką vadovavo France Telecom ir Thomson.
Jeigu Europos Parlamentas jį patvirtins, Bretonas taps Elżbietos Bieńkowskos įpėdiniu. Vidaus rinkos postas apima ne tik pramonės politiką ir ekonominį bendradarbiavimą (vienos ES rinkos kūrimą) bei inovacijų skatinimą, bet ir gynybą (pirkimai) bei kosmoso sektorių (Galileo palydovų programą).
Po to, kai buvo atmesta pirmoji kandidatinė, prezidentas Macronas turėjo pasirinkimą: arba laikytis jos kandidatūros rizikuodamas konfliktu su Europos Parlamentu ir naująja pirmininke Uršule von der Lajen, arba išlaikyti Prancūzijos numatytą ekonominę ir pramoninę portfelį. Macronas pasirinko antrąjį variantą. Jis teigia gavęs patikinimą iš Komisijos pirmininkės von der Leyen, kad naujojo Prancūzijos komisaro atsakomybės liks nepakitusios.
Nėra žinoma, ką darys prancūzų verslininkas Bretonas, jei negalės užimti šios ES pareigybės, jei Europos Parlamentas jį atmes. Tikimasi, kad jo kandidatūros svarstymas įvyks lapkričio pradžioje. Bet kokiu atveju jis negrįš į Atos generalinio direktoriaus pareigas. Bretonas jau beveik sulaukė pensinio amžiaus, o Prancūzijoje pensijos riba vis dar yra griežta.