Dešimt metų trukusi bendra Europos Sąjungos žemės ūkio politika nesugebėjo sustabdyti biologinės įvairovės nykimo, nekalbant jau apie jos gerinimą ar plėtrą.
Dešimtys milijardų eurų ES lėšų turėjo tik ribotą stabdomąjį poveikį biologinės įvairovės nykimui, rodo Europos Sąjungos Audito Rūmų tyrimas.
Ypatingai tiesioginių išmokų ūkininkams poveikis biologinės įvairovės praradimo mažinimui laikomas minimalus. Be to, Europos Komisija ir ES šalys dažnai teikia pirmenybę priemonėms, kurių poveikis yra menkas, pažymi Audito Rūmai. Be to, visi tie biologinės įvairovės tikslai buvo formuluojami mažai „kontroliuojami“.
Dėl to rūšių įvairovė žemės ūkio paskirties žemėse toliau mažėja. Nuo 1990 metų laukinių laukinių paukščių ir pievų drugelių populiacijos (geras pokyčių indikatorius) sumažėjo daugiau nei 30 procentų. Taip pat sumažėjo smulkių žinduolių, vabzdžių ir natūralios augmenijos įvairovė. Intensyvus žemės ūkis lieka svarbiausia blogėjimo priežastimi, konstatuoja Europos Audito Rūmai ataskaitoje, paskelbtoje penktadienį.
Pastaruosius septynis metus Europos Komisija skyrė beveik šimtą milijardų eurų biologinei įvairovei, iš kurių trys ketvirtadaliai – per bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Tačiau šios išlaidos duoda nedaug rezultatų, o Europos Komisijos būdas prižiūrėti išlaidų apskaitą yra nepatikimas. Tai nustatė Audito Rūmų inspektoriai patikrinimo vizitų metu Kipre, Vokietijoje, Airijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
Biologinė įvairovė ir žemės ūkio vaidmuo dar kartą tapo aktualiomis temomis, nes netrukus reikės spręsti dėl naujos ES politikos (finansavimo). Naujoji „Žaliojo susitarimo“ politika sujungs klimato, aplinkos, maisto, sveikatos ir biologinės įvairovės sritis, iš kurių maždaug pusė yra svarbi ir žemės ūkiui.
„Bendra žemės ūkio politika neįrodė pakankamumo sustabdyti biologinės įvairovės nykimą žemės ūkio žemėse“, – teigia Audito Rūmų narys Viorel Stefan. Europos Komisija savo atsakyme pripažino, kad per žemės ūkio fondus skirti dešimtys milijardų eurų biologinei įvairovei nedavė reikšmingų rezultatų, tačiau pabrėžė, kad „Žaliajame susitarime“ ir „Nuo lauko iki stalo“ rengia geresnes priemones.
Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto pirmininkas Norbert Lins ataskaitą pavadino „politine ir ideologine“, nes joje neatsižvelgiama į esamus BŽŪP derybų procesus ir jau pasiektus rezultatus. „Reikėtų taip pat spręsti kitas priežastis, tokias kaip urbanizacija, dirvožemio užstatymas ir sandarumas, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės praradimas“, – sakė Lins.
Pasak „Greenpeace“, ataskaita dar kartą parodo, kad aklas mokėjimas už hektarus, nepaisant to, kaip jie yra dirbami, gali būti gamtai katastrofiškas. Bandymas „žalinti“ esamą BŽŪP tapo minimalus. Organizacija ragina panaikinti tiesioginius išmokų mokėjimus už hektarą ir ūkininkams mokėti remiantis jų teikiamomis nauda visuomenei ir aplinkai.