Nors kai kuriose ES šalyse pasiekta pažanga, naudojimas kelia reikšmingą riziką, teigiama agentūros neseniai paskelbtoje analizėje.
Pasak tyrimo, pesticidų naudojimas ES šalyse pastaraisiais metais iš esmės išliko stabilus. Nuo 2011 iki 2020 m. buvo parduodama maždaug 350 000 tonų per metus. Daugiausia aktyvių medžiagų parduodama Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje – keturiose didžiausiose žemės ūkio gamintojose ES.
Agentūra ragina ES šalis daug daugiau padirbėti, kad pasiektų ES tikslą per kelerius metus perpus sumažinti cheminių pesticidų keliamą riziką. Priklausomybę nuo tokių priemonių būtų galima sumažinti pereinant prie organinės žemdirbystės arba naudojant „natūralias“ priemones, sakoma pranešime. Dauguma ES šalių mano, kad prieš pradedant drausti chemines priemones, rinkoje turi būti daugiau alternatyvų.
Derybos dėl Komisijos siūlymo „mažiau chemijos žemės ūkyje“ yra daugiau mažiau sustojusios, nes buvusi pirmininkaujanti šalis Čekija, reaguodama į kelis žemės ūkio ministrų prašymus, paprašė Europos Komisijos pateikti naujų duomenų.
ES komisaro Stellos Kyriakides (Maisto sauga) teigimu, birželį ji pateiks atnaujintą pesticidų naudojimo pagal šalį apžvalgą dabartinei (Švedijos) ES Tarybos pirmininkystei. Švedijos žemės ūkio ministras Kellgreną teigė ketinantis tą ataskaitą iškart aptarti su žemės ūkio ministrais.
Žemės ūkio komisaro Januszo Wojciechowskio teigimu, spaudos konferencijoje Liuksemburge jis neslepia sutinkantis su plačiai reiškiama kritika, kad negalima visų ES šalių laikyti vienodai naujame teisės akte. Kai kuriose šalyse pesticidų sunaudojama nuo kilogramo hektarui, o kitose – dešimt kartų daugiau.
Pasak jo, daugelyje šalių per pastaruosius metus sėkmingai sumažintas pesticidų naudojimas turi būti tam tikra forma „atlygintas“.