Europos Komisijos narys Fransas Timmermansas visiškai nenori dėl karo Ukrainoje atidėti arba sulėtinti Europos klimato politikos ar Žaliojo susitarimo bandomojo naujojo žemės ūkio politikos plano. Priešingai: norint kuo greičiau atsikratyti priklausomybės nuo rusiškųjų dujų, ES šalys turi kuo greičiau pereiti prie didesnio naujos tvarios energijos kiekio.
„Mūsų pasaulis pasikeitė. Europa niekada nebebus tokia, kokia buvo. Todėl turėsime kitaip pažvelgti į savo pačių pastangas. Tai reiškia, kad savo planus turėsime vertinti iš naujos perspektyvos“, – pirmadienio vakarą sakė Timmermans Europos Parlamento ENVI aplinkos apsaugos komitete. Taip jis reagavo į nuomones, kad ES dar kurį laiką reikės anglių arba branduolinės energijos.
Dėl pasiūlymų atidėti ar atšaukti Žaliąjį susitarimą dėl karo su Rusija Timmermansas pateikė palyginimą su (prieš dvejus metus prasidėjusia) COVID pandemija. „Ta pati pandemija tuo metu buvo naudojama, kad būtų sustabdytas EBŽ (bendroji žemės ūkio politika) procesas.
„Anglies ideologai“ griebiasi bet kokių nusistovėjusių argumentų, kad galėtų kartoti savo pasenusius raginimus. Mes turime kuo greičiau pereiti prie vėjo ir saulės energijos bei biometano. Turime kuo greičiau atsisakyti rusiškų trąšų.“
Timmermansas paminėjo, kad Žaliasis susitarimas ir nuo ūkininko iki stalo nėra problemos dalis, o sprendimo dalis. Jis paskelbė, kad Europos Komisija antradienį (kovo 8 d.) pateiks europinį pasiūlymą dėl prieinamesnės, saugesnės ir tvaresnės energijos. Tokio veiksmų plano tikslas – užtikrinti ES energetinį saugumą Europoje, dabar, kai mūsų dujų tiekimo padėtis stipriai pažeidžiama dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Timmermansas savo raginimui tęsti Žaliojo susitarimo įgyvendinimą sulaukė daugumos frakcijų plataus palaikymo. Tačiau tiek krikščionių demokratų EVP, tiek konservatorių ECR rėmė pereinamuosius reguliavimus ir galimybes išimtimims.
ES energetikos planas yra nukreiptas į atsinaujinančios energijos naudojimo spartinimą. Apie tai sakė PvdA Europos Parlamento narys Mohammedas Chahimas: „Jau ilgą laiką raginu atsisakyti rusiškų dujų ir užtikrinti mūsų pačių energijos tiekimą. Reikia kuo greičiau mažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, ir šis karas skaudžiai parodė tokios būtinybės svarbą.“
Europos Komisija antradienį pristatys pasiūlymus, kaip diversifikuoti tiekimą – nuo Rusijos vamzdyninių dujų pereiti prie suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) ir kitų gamtinių dujų tiekėjų, tokių kaip Kataras ir Jungtinės Valstijos. Kad ateityje nebūtų trūkumas dujų, Komisija siūlo, kad vidutinis saugomas dujų kiekis ES iki šios žiemos būtų ne mažiau kaip 80 %.
Be to, siūloma nauja „energetikos paktas“, kuris skatintų atsinaujinančią energiją, ypač per vandenilį ir biometaną. Tikimasi, kad iki 2030 m. bus pagaminama 35 mlrd. kubinių metrų biometano ir importuojama 10 mln. tonų žaliojo vandenilio.