Europos Komisijos vicepirmininko teigimu, vartotojai, gamintojai ir ūkininkai įstrigę maisto sistemoje, dėl kurios atsirado pernelyg didelė priklausomybė nuo sintetinių medžiagų ir importuoto pašaro. Jis tai apibūdino kaip agropramoninį kompleksą.
Timmermans kalbėjo Konferencijoje Maisto ir žemės ūkio ministerijoje (BMEL), dalyvaujant Vokietijos ministrui Cem Özdemir ir Baden-Viurtembergo žemės valstijos prezidentui Winfriedui Kretschmannui.
Tai ne pirmas kartas, kai Timmermans kalba apie ūkininkų pajamas ir žemės ūkio sektoriaus ateitį, tačiau iki šiol dažniausiai Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete (ENVI). Jis taip pat neseniai Italijos universitete kalbėjo apie žemės ūkio pajamų padėtį.
Nepaminėdamas naujausių Europos Komisijos pasiūlymų sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje (SUR), Timmermans nepanaudojo žodžio „draudimas“, bet sakė, kad „pusę cheminių pesticidų turime pakeisti alternatyvomis, didesniu žinių panaudojimu, preciziškumu ir naujausių technologijų taikymu“.
Šiame raginime Timmermans prisijungė prie anksčiau Olandijos europarlamentaro Jan Huitema (VVD) išsakytos minties, kuris pernai pokalbyje su naujienų portalu Nieuwe Oogst pabrėžė, kad geriau kalbėti apie „pakeitimą“ nei apie „draudimą“.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas yra vienas dalykas, tačiau būtina ir gamtos būklę gerinti, kad ateityje galėtume užtikrintai bei tinkamai gaminti pakankamai maisto. „Turime atstatyti dirvožemio sveikatą, nes kiekvienas ūkininkas gali pasakyti: negalima auginti maisto ant negyvos žemės“.
Pasak Klimato komisarui, jau trisdešimt metų žinoma, kad keičiasi klimatas, ir dabar jau matome, kaip potvyniai po gausių liūčių Vokietijoje, Belgijoje ir Limburge nuplauna pastatus, tiltus ir greitkelius.
Jis taip pat nurodė į Italiją ir Ispaniją, kuriose sausra tampa vis didesne problema, o didelės šalies teritorijos pamažu virsta dykromis. Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas turės įtakos ir mūsų maisto saugumui, – įspėjo jis.
„Klimato kaita ateina, nepaisant to, ar mes to norime, ar ne. Galime prieš ją kovoti. Pasiruoškime. Kuo ilgiau delsime, tuo brangiau ir sunkiau bus“.
„Esame maisto sistemoje, kurioje ūkininko pajamos nėra automatiškai užtikrintos. Tai sistema, kurioje tradiciškai 80 proc. ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) subsidijų patenka į 20 proc. žmonių kišenes, kurie dažnai netgi nėra ūkininkai. Tai lemia sistemą, kurioje du trečdaliai grūdų skiriama gyvulių maistui, o ne žmonių reikmėms“, – pabrėžė Timmermans.
Jis pažymėjo, kad ne tik žemės ūkis, bet ir visas maisto tiekimo grandis turi tapti tvaresnė, o tai reikalauja ir prekybos tinklų, transporto bei perdirbimo sektoriaus indėlio. „Norėčiau būti tikslesnis: nekaltinu vien žemės ūkio sektoriaus. Turime būti ūkininkų sąjungininkai. Jie įstrigę sistemoje, kuri naudinga tik nedaugeliui“.
Timmermans sakė, jog dabartinė karta turi suvokti, kad ateities kartos priklausys nuo šiandien priimamų sprendimų. „Turime investuoti į žemės ūkio ateitį, o ne agropramoninio komplekso kišenes. Turime investuoti į ūkininkų gyvenimą. Jei norime ateities savo vaikams, turime investuoti į gamtą ir pradėti tai daryti dabar“, – savo kalbą baigė jis.