Baltarusijos disidentė Sviatlana Cichanouskaja Europos Parlamentui išdėstė, kad Baltarusijos demokratinė judėjimas negali laukti Europos dar daug ilgiau. Išvykusi į užsienį opozicijos lyderė sakė, kad „Europos solidarumo ir susirūpinimo išraiškas dabar reikia paversti konkrečiais veiksmais“ ir kad Europa turi labiau kovoti su autokratija.
Cichanouskaja taip pat ragino, kad Europa ir Baltarusijos demokratinės jėgos būtų labiau solidarūs. „Nepamirškime Baltarusijos sąžinės kalinių ir padėkime tiems, kurie buvo priversti palikti savo šalį. Šiandien ne tik Baltarusijos demokratija, bet ir Europos demokratija priklauso nuo to, ar eisime šiuo keliu kartu“, – sakė ji.
Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli pavadino Sviatlaną Cichanouskają demokratijos ir laisvės kovos simboliu bei daugelio šiuo metu Baltarusijoje kalinamų politinių kalinių balsu.
Europos Sąjunga grasina sankcijomis vežimo įmonėms ir transporto paslaugų teikėjams, kurie bendradarbiauja vykdant žmonių kontrabandą ar prekybą žmonėmis į ES. Dėl to oro linijų bendrovės gali patekti į Europos „juodąjį sąrašą“ ir laikinai prarasti leidimą leistis lėktuvams šalyse.
Tokiu būdu ES siekia nutraukti prezidento Lukašenkos Baltarusijoje vykdomas veiklas. Jis iš Vidurio Rytų atsiveža dideles pabėgėlių grupes, kad per savo vakarų kaimynę Lenkiją juos įleisti į ES. Šie pabėgėliai taip pat bando nelegaliai kirsti sieną su Lietuva ar Latvija.
Per pastarąsias savaites ši situacija sukėlė žmogiškai nepakenčiamas sąlygas pasienyje, kurių metu Lenkija, Latvija ir Lietuva greitai pastatė dideles spygliuotų vielų byrnias tvoras. Taip pat buvo uždaryti pasienio punktai.
Ši padėtis ES ir Baltarusijos pasienyje nebūtų įmanoma be transporto įmonių bendradarbiavimo. Europos Komisija pranešė, kad skirs 200 milijonų eurų finansinę paramą Lenkijai ir Lietuvai. Be to, Komisija paskelbė, kad greitai pristatys skubią teisės aktų bazę pasienio apsaugai.
Reaguodamos į krizę, Lenkija, Lietuva ir Latvija įvedė nacionalinę teisę, leidžiančią „atidūrimus“, tai yra neteisėtą prieglobsčio ieškotojų atstūmimą. Debato metu Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos narė Tineke Strik atkreipė dėmesį, kad beveik niekas iš Ten pabėgėlių, patenkančių į Lenkiją, nesulaukia prieglobsčio procedūrų.
Šiuo metu prie Lenkijos ir Rusijos sienos besibūriuojantys prieglobsčio ieškotojai, pasak Strik, turi turėti prieigą prie prieglobsčio procedūrų ir humaniškos paramos. „Ši geopolitinė krizė neturi tapti nuolatinių sienų uždarymo priežastimi“, – teigė ji.