Europarlamentaras Bas Eickhout (GroenLinks) naują Europos žemės ūkio susitarimą vadina pramesta galimybe siekti tvarios klimato politikos ir ateities sveikos žemės ūkio sektoriaus plėtros. Kitą antradienį Strasbūre bus patvirtinta naujoji GLĮ (2021–2027) programa.
Eickhout mano, kad Žaliųjų susitarimo aplinkosaugos tikslai ir F2F maisto strategija naujajame GLĮ integruoti taip minimaliu ir neįpareigojančiu būdu, kad daugelyje ES šalių jie nebus įgyvendinti. Be to, pagal Žaliuosius tiek daug užduočių, priežiūros ir įgaliojimų perduodama nacionalinėms ir regioninėms valdžioms, kad bus sunku laiku koreguoti politiką.
Interviu su žemės ūkio leidiniu LTO-weekblad Nieuwe Oogst Eickhout sako, kad Nyderlandai ir LTO ES per daug rėmėsi kiekvienos šalies lankstumu ir žemomis normomis. „Greitai 27 ES šalyse prasidės lenktynės į dugną. Daugelyje šalių standartas bus nustatytas kuo žemesnis.“
„Jau daugelį metų žinome, kad žemės ūkyje daug kas turi keistis. Remkes jau sakė, kad nebegalima daryti visko kaip anksčiau. Būtent moderni ir gerai organizuota žemės ūkio šalis kaip Nyderlandai turėtų suinteresuotą turėti griežtesnę, ateitį orientuotą Europos žemės ūkio politiką. Tačiau su šiuo neįpareigojančiu GLĮ to nebus“, – sako Eickhout.
Ne tik Žalieji, bet ir aplinkosauginės organizacijos, tokios kaip Greenpeace, ir klimato aktyvistai, pavyzdžiui, Greta Thunbergo jaunimas, laiko GLĮ kompromisą pernelyg silpnu ir nepriimtinu. Jie mano, kad žemės ūkis turi nustoti naudoti cheminius piktžolių naikinimo ir augimą skatinančius produktus.
„2019 m. Europos rinkėjai balsavo už klimato draugišką, žalią pokytį. Ursula von der Leyen ir jos komisarai tada dėjo daug pažadų dėl Europos Žaliojo Susitarimo. Tačiau dabar jie tiesiog pritarių visiškai pasenusiai Europos žemės ūkio politikai. ES vis dar remia intensyvų pramoninį gyvulininkystės sektorių. Tai toliau skatins ūkininkus naudoti sintetinius pesticidus“, – tvirtina GroenLinkser.
Nyderlandų europarlamentarė Anja Hazekamp (Gyvūnų partija) antradienį rengia balsavime pateikti pataisą, kad naujasis GLĮ, apimantis apie 270 milijardų eurų Europos žemės ūkio subsidijų, būtų atmestas.
Artimiausiais metais kasmet apie 54 milijardus eurų ES mokesčių mokėtojų pinigų bus skiriama žemės ūkio subsidijoms. Ypač naudą gauna intensyvus žemės ūkis ir gyvulininkystė. Pasak jos, tai tiesiogiai lemia biologinės įvairovės nykimą, vandens ir oro taršą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir nepriimtiną gyvūnų gerovės pažeidimą.
Didelės fermos ir didelio masto javų auginimas, kur naudojama daug trąšų. Net sąlyga, kad nebūtų skiriamos subsidijos kautynių bulių veisimui – reikalavimas, kurį Europos Parlamentas iškėlė pagal Gyvūnų partijos ir Žaliųjų pateiktą pataisą – buvo pašalinta iš susitarimo ES valstybių narių. Šalys vis dar galės subsidijuoti bulių kautynes ES lėšomis.
„Pereiti prie sąžiningos, sveikos, gyvūnų ir aplinkosaugai draugiškos maisto sistemos yra esminis žingsnis kovojant su pasauline klimato ir biologinės įvairovės krize. Žemės ūkio politika turi būti orientuota į šios kaitos iš tiesų įgyvendinimą. Siūloma žemės ūkio politika silpnina gamtos, aplinkos, klimato ir gyvūnų gerovės siekius. Šio įstatymo spragos per daug; žalingų veiklų subsidijavimas tęsis, jei ši žemės ūkio politika bus priimta“, – teigia Hazekamp.