Europos Komisija siūlo, kad ES šalys padidintų savo įnašą nuo 1,1 iki 1,26 procento savo bendrojo nacionalinio pajamų. Tokiu būdu turėtų būti finansuojamas daugiau nei 1,8 trln. eurų biudžetas. Pagal pasiūlymą taip pat bus įvesti nauji Europos mokesčiai, daugiausia nukreipti į dideles įmones. Šios pajamos iš dalies turėtų papildyti nacionalinius įnašus.
Reikšminga papildomų lėšų dalis skirta gynybai ir saugumui. Komisija nurodo padidėjusią geopolitinę Rusijos grėsmę ir siekia, kad ES taptų labiau savarankiška karinėje srityje. Pirmą kartą daugiametėse biudžeto gairėse numatytos struktūrinės gynybos išlaidos, tokios kaip bendras karinės įrangos įsigijimas ir parama ginklų pramonei.
Be to, numatytos papildomos lėšos ekonominei inovacijai ir strateginėms investicijoms. Supaprastintomis finansavimo priemonėmis Komisija siekia greičiau reaguoti į pramonės iššūkius. Esamos ES fondai bus sujungti į didesnes „nacionalines vėduokles“, suteikiančias ES šalims daugiau laisvės pačioms nuspręsti, kur panaudoti lėšas. Kritikai tvirtina, kad toks perėjimas prie nacionalinio valdymo sumažins bendrą Europos politiką.
Priešpriešo šiems plėtimams – reikšmingas žemės ūkio biudžeto sumažinimas. Europos Komisija siūlo įšaldyti dešimtis milijardų eurų subsidijų didelėms žemės ūkio įmonėms. Žemės ūkio dalis visose ES išlaidose bus mažiausia istorijoje. Tačiau daug „ūkininkų pinigų“ liks pajamų paramai mažoms ūkininkų įmonėms ir jauniesiems ūkininkams.
Ūkininkų organizacijos piktinasi taupymo priemonėmis. Daugelyje šalių jau paskelbti protestai. Jie mato pasiūlymą kaip tiesioginę grėsmę savo pajamoms ir atkreipia dėmesį į augančias tvarumo bei maisto gamybos sąnaudas. Vienas šaltinis nurodo, kad Prancūzijoje jau vyksta diskusijos dėl nacionalinių demonstracijų.
Taip pat Europos Parlamente priešinimasis auga. Kelios frakcijos pranešė, kad tokiu variantu pasiūlymo nepriims. Jie kritikuoja pusiausvyros trūkumą tarp strateginių prioritetų ir tradicinių Europos pagrindinių sektorių. Ypač nesutarimai kyla dėl žemės ūkio ir regioninių fondų perskirstymo pietų ir rytų ES šalyse.
Artimiausiais mėnesiais ES valstybės narės pradės derybas dėl šio pasiūlymo. Kartu vyks pokalbiai tarp skirtingų frakcijų Europos Parlamente. Tik pasiekus abipusį susitarimą bus galima patvirtinti daugiametį biudžetą. Tikimasi, kad šis procesas truks kelis mėnesius ir tikrai prasidės korekcijos.