Europos Sąjunga žengia žingsnius kovai su virtualiu vaikų seksualiniu išnaudojimu, tačiau atsisako privalomos privačių žinučių kontrolės. Po daugelio metų diskusijų pabrėžiama savanoriškos priemonės ir laikini reglamentai.
Ne tik pornografijos industrija naudoja užšifruotas žinutes per interneto ir telefonijos kanalus (šifravimą) platinant nuotraukas ir vaizdo įrašus, bet taip pat nusikaltėliai stengiasi kuo slaptiau palaikyti ryšius tarpusavyje.
Europos Sąjunga todėl taiko tarptautiniams interneto paslaugų teikėjams, kaip ir didžiosioms technologijų įmonėms „Google“ ir „Facebook“, savanoriškas sąlygas, tačiau svarstė ir privalomų taisyklių įvedimą. Viena iš jų būtų perimti užšifruoto programėlių srauto turinį.
Kritikai vadina uždarų žinučių perėmimą ir atidarymą privatumo pažeidimu; kiti tai laiko visuomenės apsaugos forma. Privalomo žinučių tikrinimo pasiūlymas ilgai kliudė pažangai.
Norint įveikti įstrigimą, dabar pasirinktas silpnesnis sprendimas. Privalomas sekimas nebus įvestas, tačiau paslaugų teikėjams paliekama galimybė ieškoti uždraustos medžiagos ir pranešti apie ją.
Internetinės paslaugos turi įvertinti piktnaudžiavimo riziką ir imtis priemonių ją sumažinti. Tai apima prevenciją, nustatytos medžiagos šalinimą ir aukų palaikymą.
Derybos tarp Europos ministrų ir Europos Parlamento vis dar vyksta. Jos siekia suderinti skirtingas pozicijas – nuo griežtų apsaugos priemonių iki tvirtų privatumo ir šifravimo garantijų. Galutinis rezultatas dar nežinomas.