Europos Parlamento ir ES šalių derybininkai susitarė dėl naujos Europos minimaliojo atlyginimo direktyvos. Ši direktyva neįpareigoja įmonių finansiškai, tačiau numato griežtesnes procedūras ES šalims, siekiant susieti minimalų atlyginimą su jų vidurkiais ir bendru darbo užmokesčio fondu.
Europos valstybės narės turės tikrinti, ar jų minimalūs atlyginimai yra pakankami, pavyzdžiui, palyginus su tarptautiniu standartu, kuris sudaro bent 50 % vidutinio bruto atlyginimo ir 60 % vadinamojo medianinio bruto atlyginimo. Daugiau nei dvidešimt Europos šalių, įskaitant Nyderlandus, neatitinka šio standarto. „Aiškus signalas iš Europos, kad Nyderlandai turi pakelti minimalią valandinę algą iki 14 eurų“, – pabrėžė Nyderlandų pagrindinė derybininkė Agnes Jongerius.
Švedijos ir Danijos spaudimu paskutinę minutę buvo įtraukta kompromisinė nuostata, kad tai yra minimalūs susitarimai, nuo kurių šalys gali nukrypti aukštyn. Abi šalys nenorėjo rizikuoti sumažinti savo kolektyvinių socialinių standartų.
Be to, įtvirtintos profesinių sąjungų teisės: ES šalys turi veikti – taip pat prevenciškai – jei darbuotojai ar profesinių sąjungų atstovai patiria spaudimą ar grasinimus iš darbdavio. Agnes Jongerius: „Kartu esame stipresni. O kolektyvinė sutartis su geromis darbo sąlygomis yra geriausias būdas kovoti su darbuotojų skurdu. Tai tikrai yra lūžio taškas po bankų krizės, nuo šiol keliame atlyginimus!“
ES komisaras Nicolas Schmidt (Socialinių reikalų srityje) išreiškė pasitenkinimą dėl dabar pasiekto preliminaraus politinio susitarimo tarp socialinių reikalų ministrų ir EP derybininkų. Naujoji direktyva neįpareigoja, tačiau sukuria nacionalinių derybų ir procedūrų sistemą, kurioje nustatytos ES minimaliosios ribos. Liepą Europos Parlamentas balsuos dėl susitarimo, o ES šalys galutinai pritars birželio 16 d.
Pagal naująją direktyvą, bent 80 procentų darbuotojų ES šalyje turi būti įtraukti į kolektyvines (CCA) atlyginimų derybas. Jei tai nėra užtikrinta, ES šalis turi pateikti ataskaitą Briuseliui. Tikimasi, kad tai paskatins nacionalinius kolektyvinius atlyginimų susitarimus pristatymo kurjeriams, smidrų rinkėjams, svogūnų skintojams ir žemės ūkio sezoniniams darbuotojams.
Spėjama, kad dėl šio reguliavimo atlyginimas pakils maždaug 25 milijonams darbuotojų. Minimalus atlyginimas nebus vienodas visur, tačiau šalys bus įpareigotos skatinti kolektyvines derybas. Tam rekomenduojama remtis baziniu prekių ir paslaugų paketu.
Taip pat Nyderlandų Žaliųjų sąjungos europarlamentarė Kim van Sparrentak džiaugiasi šiuo svarbiu žingsniu: „Per ilgai Europos Sąjunga ignoravo mažiausias pajamas gaunančius darbuotojus. Šis įstatymas parodo, kad socialusis Europa yra įmanomas, jei yra politinė valia. Dabar, kai daug žmonių sunkiai susidoroja su pragyvenimu, svarbu kuo greičiau paversti šį susitarimą didesniais atlyginimais.“
Susitarime taip pat įtraukta Van Sparrentak pasiūlyta nuostata, kad nustatant minimalų atlyginimą būtų atsižvelgta į lyčių atlyginimų skirtumo mažinimą: „Būtent moterys dažniausiai dirba žemai apmokamuose darbuose. Dėl to gali greičiau mažėti šios pajamų atskirties.“