Remiantis Nyderlandų europarlamentaro Jan Huitema (VVD/Renew) pasiūlymu, dabar bus nustatyta, kad Briuselis pirmiausia turi užtikrinti pakankamą gamtai draugiškų trąšų pakaitalų prieinamumą, prieš taikant privalomą apribojimą.
Taip pat turi būti skirtumas tarp „tikrai kenksmingų“ pesticidų ir „nekalbingų“ rūšių. Huitema buvo vienas iš septynių kompromisų dėl SUR pesticidų įstatymo rengėjų.
Be to, dabar įstatyme numatyta „rankinio stabdymo“ galimybė. Jei 2029 m. pakaitalų bus nepakankamai, naujoji Europos Komisija galės sumažinti sumažinimo tikslą.
Nors kairiosios frakcijos ir aplinkos organizacijos intensyviai kampanijavo prieš glifosato leidimo pratęsimą, aplinkos komitete nebuvo daugumos atmesti siūlomą dešimtmečio pratęsimą. Nors Europos Parlamentas formaliai neturi teisių dėl pakartotinio leidimo, jų atsisakymas laikomas ženklu 27 aplinkos ministrams, dauguma kurių tam pritaria.
Tai taip pat atveria galimybę paskutiniam Europos Komisijos kompromisui, dėl kurio šiuo metu vyksta užkulisiniai darbai. Kitą mėnesį Prancūzija galėtų Europos Sąjungoje turėti lemiamą balsą dėl glifosato riboto naudojimo.
Šie aplinkos komiteto kompromisai yra taip pat bandymas susitarti su jų kolegomis iš žemės ūkio komiteto. Lapkričio pabaigoje visas parlamentas turi balsuoti dėl trąšų įstatymų. Neaišku, ar Strasbūras ir Briuselis dar sugebės susitarti.
Apie dešimt Rytų Europos šalių nuo pat pradžių stengiasi visiškai užblokuoti SUR siūlymą. Vienuolika ES šalių nori panaikinti privalomą tikslą pagal šalis. Aplinkos komiteto kompromisai taip pat krypsta šia linkme.
Panašios situacijos yra ir dėl kitų dar likusių Žaliųjų susitarimo pasiūlymų. Pvz., ministrai ir ES politikai turi susitarti dėl gamtos atkūrimo įstatymo (galutinio sprendimo), ES dirvožemio direktyvos („švari žemės apskaita“), plastikinių (daržovių) pakuočių bei Atliekų direktyvos (mažesnis maisto švaistymas, taip pat žemės ūkyje).