Žaliojo susitarimo atšaukimas ar sustabdymas neturi jokios prasmės, nes tai nėra teisiškai privaloma teisė, o tik politinių planų serija. Tai teigia žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski, reaguodamas į Europos ministrų ir politikų prašymus peržiūrėti Europos žemės ūkio politiką, nuo ūkininko iki stalo maisto strategiją ir biologinės įvairovės strategiją.
Kalbėdamas su Lenkijos žemės ūkio žiniasklaida, Wojciechowski pabrėžia, kad Žaliasis susitarimas ir naujoji BŽŪP yra galutinai patvirtinti visų ES šalių ir didžiosios daugumos Europos Parlamento. Jo teigimu, dvi strategijos (nuo ūkininko iki stalo ir biologinė įvairovė) yra tik gairės, nuo kurių nėra pagrindo nukrypti.
Šią savaitę keletas frakcijų sieks Wojciechowski daugiau žemės ūkio politikos atlaisvinimo priemonių. Praėjusį mėnesį jau nuspręsta atverti Europos skubios pagalbos fondą, kad būtų remiami Europos ūkininkai, o keturių procentų žemės ūkio paskirties žemės palikimas derlingas dar vieneriems metams atidėtas. Daugelis ministrų ir ES politikų mano, kad tai per maža, tačiau Wojciechowski tai neigia.
Mėnesiniame Žemės ūkio komisijos posėdyje (trečiadienį ir ketvirtadienį) Briuselyje vėl aukštai darbotvarkėje yra aktualijos dėl Rusijos karo Ukrainoje. Devynių Rytų Europos šalių ministrai šio mėnesio pradžioje jau prašė „sustabdyti“ bendrą žemės ūkio politiką, kuri turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų (2023).
Tos įsigaliojimo datos niekaip nesutaria aštuonios iš 27 ES valstybių narių, nes vis dar nėra susitarimo dėl jų nacionalinių strateginių (žemės ūkio) planų. Todėl Briuselis negali priimti galutinio sprendimo ir kyla grėsmė, kad žemės ūkio subsidijų išmokėjimas bus pavojus, teigia Wojciechowski. Kaip tai pasibaigs – dar neaišku.
Dešimt buvusių Lenkijos žemės ūkio ministrų mano, kad turėtų būti sukurtas Europos subsidijuojamas kolektyvinės trąšų pirkimo fondas ir vadina 500 milijonų eurų skubios pagalbos fondą (visai ES) menka suma. Jie mano, kad trąšų fondui reikia dešimtkart didesnės sumos.
Europos Komisija ir dauguma ES valstybių mano, kad reikia siekti naujų „natūralių“ trąšų kūrimo, kaip neseniai Nyderlandų pristatytas gamtinių trąšų planas.
Ispanijos ministrė Planas mano, kad Wojciechowski taip pat turi užtikrinti, jog kol kas į žemės ūkį nebūtų įvedami nauji aplinkosaugos kriterijai. Ji nurodė, be kita ko, Komisijos narių Timmermanso (Klimato) ir Vincevičiaus (Aplinkos) planus įvesti naują „žemės naudojimo mokestį“ ir griežtinti emisijų normas didelėms gyvulininkystės ūkiams.
Žemės ūkio AGRI komisija taip pat mini bendrosios Europos žemės ūkio politikos šešiasdešimtmetį, kurio pradžia siekia 1957 metus. Dabartinė sutartis įsigaliojo 1962 metų balandžio 20 dieną.
Šiai 60-mečio sukakčiai paminėti Europos Komisija parengė specialią parodą, kuri balandžio 7 dieną buvo pristatyta ministrų susitikime Liuksemburge. Joje apžvelgiama BŽŪP istorija nuo pat pradžios iki dabartinės politikos, pateikiami ūkininkų iš visos Europos liudijimai ir ateities tikslai.