Neseniai Europos Komisija pranešė, kad negalės laiku parengti reikalingų metodų ir techninių gairių. Tai sukėlė įvairių sektorių susirūpinimą dėl įstatymo įgyvendinimo galimybių ir augančios administracinės naštos. Kad įmonėms būtų suteikta daugiau pasirengimo laiko ir būtų išvengta nereikalingo sudėtingumo, Europos Parlamentas sutiko atidėti įgyvendinimą metų laikotarpiui iki 2025 metų pabaigos.
Įstatymo tikslas – uždrausti produktų, kilusių iš neseniai iškirstų teritorijų Pietų Amerikoje ir Azijoje, importą. Įstatymas įpareigoja įmones įrodyti, kad jų produktai nėra gauti iš neseniai iškirstų plotų. Tai taikoma tokiems produktams kaip palmių aliejus, soja, mediena, kakava ir jautiena.
Importuojančios Europos įmonės privalo pateikti išsamią informaciją apie savo produktų kilmę, kad atitiktų griežtus sekimo ir skaidrumo reikalavimus. Ši iniciatyva laikoma svarbiu žingsniu kovoje su pasauliniu miškų kirtimu, kuris ypač triuškinančią ekologinę žalą daro atogrąžų regionuose.
Parlamentas taip pat įvykdė keletą pakeitimų, kurie priešininkų vertinami kaip pirminio įstatymo silpninimas. Aplinkos organizacijos baiminasi, kad šie pakeitimai gali sumažinti įstatymo efektyvumą. Tuo tarpu yra ir tokių nuomonių, kad šie pakeitimai būtini, kad būtų užtikrintas įstatymo pritaikomumas mažesnėms įmonėms ir gamintojams.
Vienas iš šių pakeitimų pasekmių yra naujas derybų raundas tarp Europos Parlamento ir ES ministrų. Šiame atnaujintame dialoge (naujoji) Europos Komisija ir politinės frakcijos Europos Parlamente gali vėl pradėti diskusijas dėl ankstesnių (tačiau atmestų) pasiūlymų. Šis procesas gali dar labiau atidėti įstatymo įgyvendinimą ir sukelti papildomą neapibrėžtumą tiek įmonėms, tiek politikos formuotojams.