Europos Komisija ketina pasiūlyti Europos Parlamentui ir ES valstybėms narėms legalizuoti kontoversišką ES policijos organizacijos Europolo duomenų saugojimą.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Europolas nesilaiko dabartinių reikalavimų ištrinti įtariamųjų duomenis po pusmečio. Be to, tokie asmeniniai duomenys ilgą laiką vis dar dalijami su kitomis policijos tarnybomis.
Europos Komisija nenori šios praktikos atšaukti, bet siekia ją legalizuoti. Apie šį pasiūlymą netrukus prasidės trigalviai derybos tarp Europos Parlamento, Komisijos ir valstybių narių.
„Šis pasiūlymas legalizuoja esamą Europolo darbo tvarką“, patvirtina Nyderlandų europarlamentarė Tineke Strik (Žalieji). „Be to, Europolas gaus dar daugiau įgaliojimų informacijai iš duomenų bazių gauti ir prie jų pridėti.“
Strik tikisi, kad daugiausia Europos Sąjungos šalys ir Komisija sieks išplėsti Europolo įgaliojimus. Pasak jos, Parlamentas yra susiskaldęs, tačiau dažniausiai kritiškiau vertina tokio pobūdžio privatumo klausimus.
Visų duomenų peržiūra ir išvalymas bus sudėtingas darbas, nes Europolas, pagal britų laikraštį Guardian, turėtų apie 4 petabaitus duomenų. Tai atitinka šimtus milijardų spausdintų puslapių informacijos.
Duomenų apsaugos šalininkai sako, kad tiek daug informacijos Europolo sistemose reiškia masinį stebėjimą ir tampa Europos atitikmeniu Amerikos Nacionalinės saugumo agentūros (NSA). Ši slaptoji internetinė žvalgyba buvo paviešinta prieš keletą metų dėka skundiko Edwardo Snowdeno.
Nyderlandų pilietis Frankas van der Linde, kaip žinoma, yra vienintelis žmogus, kuris buvo neteisingai įrašytas į Europolo duomenų bazę ir pats tai atrado. Pagal vėlesnį teismo sprendimą, Nyderlandų policija jį neteisingai priskyrė prie ekstremistų.
Dėl teismo sprendimo Van der Linde galėjo peržiūrėti savo bylos medžiagą ir sužinojo, kad jo Nyderlandų duomenys taip pat buvo perduoti Europolui. Iš pradžių Nyderlandų policija tai neigė, bet vėliau pripažino ne itin noriai.