Taip pat bus stiprinama kova su aplinkos nusikaltėliais. Žmonės ar verslininkai, kurie padaro aplinkos nusikaltimus, nuo šiol bus nubausti kalėjimo bausme. Jos trukmė priklausys nuo to, kaip ilgalaikė, sunki ar atstatoma yra aplinkos žala. Už kvalifikuotus nusikaltimus numatoma aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimus, kurių metu žūsta žmonės, – dešimties metų kalėjimas. Kitais atvejais maksimaliai gresia penkeri metai kalėjimo.
Atnaujintame aplinkos nusikaltimų sąraše yra neteisėta medienos prekyba, tarša laivais ir ES cheminių medžiagų reglamentų pažeidimai. Taip pat apimamos „kvalifikuotos nusikaltimų formos“, kaip dideli miškų gaisrai ar plačios oro, vandens ir dirvožemio taršos. Tai sukelia ekosistemų sunaikinimą, panašų į ekocidą. Turi būti aišku, kad kaltininkai/teršėjai žinojo, jog jų veiksmas (ar neveikimas) yra baudžiamas, tačiau vis tiek tai padarė tyčia.
Pasak bendra-derintojo Toine Manders (CDA), naujoji ES direktyva turės „dinamišką“ pobūdį, leidžiantį laikinai ją keisti ir kai kuriais atvejais žvelgti atgal. Jis nurodė, kad aplinkos nusikalstamumas sparčiai vystosi ir nuolat taiko naujas technologijas bei metodus. Atrodo kaip „įprasta“ verslo veikla taip pat gali būti žalinga (žmogui ar aplinkai) ir dėl to baudžiama.
„Atėjo metas kovoti su šiuo tarpvalstybiniu nusikalstamumu ES lygiu, taikant suvienodintas ir atgrasomas sankcijas,“ sakė Manders. „Šiuo susitarimu atsakomybė tenka teršėjui.“ Be to, svarbu, kad atsakomybę prisiimtų ne tik teršiančių įmonių vadovai, bet ir pačios įmonės. „Įvedus priežiūros pareigą, nebebus vietos slėptis už leidimų ar teisinės spragos.“
ES šalys galės patys spręsti, ar persekioti baudžiamąsias bylas, įvykdytas ne jų teritorijoje. Tai reiškia, kad aplinkos nusikaltėliai, sukeliantys žalą trečiosiose šalyse, gali būti teisiami ES valstybėje narėje. Taip pat ES šalys turi organizuoti specializuotas mokymus policijos pareigūnams, teisėjams ir prokurorams.