Europos Parlamentas siekia gerokai išplėsti ir ateičiai orientuoti Europos Komisijos maisto strategiją. Strasbūre europarlamentarai – kartais su nedideliais skirtumais – priėmė keliasdešimt pataisų.
Nyderlandų europarlamentarės Anja Hazekamp (Gyvūnų partija) parengtas ataskaita su 48 pataisomis, kurią anksčiau jau patvirtino aplinkos ir žemės ūkio komitetai, buvo priimta nepakeista. Išskyrus vieną priedą, kuriame dar kartą aiškiai prašoma atlikti poveikio vertinimus.
Dėl to, atrodo, nuo ūkininko iki stalo maisto strategija ūkininkams taps beveik privaloma. Ketvirtadienio galutinio balsavimo metu dėl to bus aiškiai nuspręsta. Taip pat bus prireikta keisti tarptautines prekybos sutartis, kad nebūtų nesąžiningos importo konkurencijos.
Vienas iš sugriežtinimų – privalomų pesticidų ir antibiotikų naudojimo mažinimo tikslų nustatymas, kuriuos pernai pasiūlė Timmermansas. Taip pat nuo šiol negalima iš ES subsidijų remti raudonos mėsos vartojimo reklamos.
Nors priimtos pataisos griežtina klimato komisaras Timmermanso ir maisto komisarės Kyriakides planus, nesitikima, kad visi Europos Parlamento nariai trečiadienį visiškai atmes šią griežtesnę versiją. Komentatorių teigimu, Europos Parlamentas žengia svarbų žingsnį Europos žemės ūkio politikos atnaujinimo link. Strasbūro koridoriuose net kalbama apie lūžio momentą.
Europos Parlamentas patvirtina Europos Komisijos siekį iki 2030 metų bent 25 proc. Europos žemės ūkio ploto paversti ekologiniu (tai nėra privaloma). Tačiau buvo nustatyta, kad prieš tai, kaip ir kitų teisės aktų atvejais, turi būti atliekama finansinių pasekmių analizė. Dauguma nepritarė oponentų protestams, kad yra per daug neapibrėžtumo.
Ypač Europos Parlamento daugumos nuomonė, kad per dešimtmetį žemės ūkyje turi būti sunaudojama bent per pus mažiau cheminių medžiagų, artimiausiais metais gali sukelti daug iššūkių. Tačiau faktas, kad klimato ir aplinkos aspektai turi tapti lemiamais Europos žemės ūkio politikoje, šiuo balsavimu ženkliai priartėjo.
Dėl gyvulių skaičiaus ES šalyse europarlamentarai teigia, kad gyvulių kiekis turi užtikrinti „mažesnes emisijas“ ir „mažesnį žemės naudojimą“. Praėjusiais metais daugelyje ES šalių tokie sprendimai dar buvo nepriimtini.
Nors komisarai Timmermansas ir Kyriakides turi parengti konkrečius įstatymų projektus, o žemės ūkio ministrai dar turės išsakyti savo nuomonę, tikimasi, kad žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski ir ES žemės ūkio organizacijos turės priimti šį naują kursą.
Europos Parlamentas pateikė šias rekomendacijas remdamasis Nyderlandų europarlamentarės Anjos Hazekamp pranešimu. Ši Gyvūnų partijos politikė buvo bendrapranešėja šiuo klausimu EP. Vos penkių balsų skirtumu jai taip pat pavyko pasiekti, kad EP pasisakytų apie zoonozių pavojus gyvūnų platinamoms ligoms.
Europarlamentarės komandos narys balsavimo rezultatą laikė sėkme ir lemiamu posūkiu – ne tiek nyderlandų žemės ūkio požiūriu, kiek ypač Vidurio ir Rytų Europos agrariškai orientuotoms šalims.