Dauguma Europos Parlamento frakcijų viešai neprieštarauja, kad Ispanijoje kalintis katalonų politikas Oriol Junqueras negali užimti gegužę laimėtos EP nario vietos ir kad jo teisė į šią vietą jau baigėsi.
Dauguma frakcijų vadovų šią savaitę pateikė paramą Europos Komisijos ir EP pirmininko Sassoli argumentui, jog tai yra teisinė o ne politinė problema, kuri turi būti sprendžiama Ispanijos ir Europos teismuose, o ne Europos Parlamente.
Taip pat tykiai įvyko dviejų kitų katalonų politikų, atstovaujančių kitai katalonų partijai, įsipareigojimas. Nėra nei stovinčių ovacijų, nei herojiško sutikimo. Taip pat nebuvo jokio chaoso, šūksnių ar sumaišties, kai du katalonų politikai Carles Puigdemont ir Toni Comín iš partijos JxCat užėmė savo vietas.
Įleidimas nepatiko griežtai dešiniųjų Ispanijos Vox nariams (ERC) ir Partido Popular atstovams Europos Liaudies partijoje (EVP), kurie protestavo, atsistojo ir ištraukė Ispanijos vėliavą. Tačiau parlamento pirmininkas Sassoli tvirtai laikėsi savo pozicijos, nuramino ekstremistus ir nesutriko.
Iš karto po įžengimo į Europos Parlamento pastatą Puigdemont surengė savo pirmąją EP nario spaudos konferenciją. Joje dalyvavo dešimtys į Strasbūrą atvykusių žurnalistų ir tik kelios dešimtys nuolatinių ES korespondentų. Spaudos konferencijoje Puigdemont kritizavo Ispanijos politines partijas, o didžioji jo kalbos dalis buvo skirta sudėtingiems Madrido ir Katalonijos santykiams, o beveik nekalbėjo apie ES klausimus.
Po posėdžio įsiūbavo nepasitenkinimas, daugiausia iš radikaliosios kairės GUE ir Žaliųjų, kurie tikėjosi aiškios parlamento ir jo pirmininko pozicijos bei Ispanijos pasmerkimo. „Sassoli savarankiškai perėmė Ispanijos poziciją, nepasitaręs su parlamentu ir teisiniu komitetu“, – kritikavo belgų Europarlamentarė Petra De Sutter (Žalieji).
Jo ir Madrido interpretacija prieštarauja Europos Teisingumo Teismo Liuksemburge sprendimui, kad imunitetas galioja nuo rezultatų paskelbimo. Be to, EVA/Žalieji mano, kad teisinė valstybė išties yra pavojuje. Tai akivaizdžiai gėdinga, kad Ispanija ignoruoja Liuksemburgo Teisingumo Teismo sprendimą.
Čia nestebima Katalonijos nepriklausomybės klausimas, bet demokratinio sprendimų priėmimo ignoravimas, taip teigiama. Kiti sako, kad politika neturėtų kištis į teisminius ginčus. ES net baudžia premjerus ir ministrus, kurie Lenkijoje, Vengrijoje ar kitose šalyse kišasi į teismų veiklą.
Tai, kad Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nedelsiant paprašė panaikinti Puigdemonto ir Comín imunitetą, vėl paaštrina procedūrą. Europos Parlamento Teisinių reikalų komitetas dabar privalo apie tai pranešti parlamentui. Tai gali lemti, kad katalonų klausimas po vieno, dviejų ar trijų mėnesių vėl atsiras Briuselio darbotvarkėje.