Europos Parlamentas gali peržiūrėti ataskaitą apie Europos pasienio apsaugos tarnybos „Frontex“ smurtinį elgesį, tačiau negali jos paviešinti. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) neseniai parengė žiaurią ataskaitą apie „Frontex“. Tai gegužę paskatino tuometinio „Frontex“ vadovo Fabrice Leggeri atsistatydinimą.
„Frontex“ (prancūzų kalbos trumpinys Frontières extérieures, „išorinės sienos“) sulaukia kritikos dėl savo veiksmų prieš migrantus, kurie bando patekti į Europą be tinkamų dokumentų. Jau 2011 metais žmogaus teisių organizacija Human Rights Watch įvardijo „Frontex“ kaip bendrininkę žmogaus teisių pažeidimuose. „Frontex“ migrantus prie Graikijos–Turkijos sienos perdavė Graikijos valdžios institucijoms, kurios juos apgyvendino perpildytose sulaikymo įstaigose.
Nuo koronaviruso krizės pradžios smurtinis migrantų sulaikymas jau pareikalavo mažiausiai 2000 gyvybių, praneša The Guardian. Iš viso daugiau nei 40 000 migrantų buvo priverstinai grąžinti nuo Europos sienos, dažnai naudojant fizinę jėgą. „Frontex“ padeda ES šalims vykdyti tokias „atstūmimo“ operacijas.
Nyderlandų žaliųjų frakcijos Europos Parlamento narė Tineke Strik pabrėžė, kad svarbu, jog Europos Parlamentas pagaliau gautų galimybę susipažinti su tyrimu. „Tačiau tikram ir viešam atsiskaitymui ataskaita turi būti paviešinta. Europos piliečiai turi teisę žinoti, kokiu būdu „Frontex“ buvo susijusi su žmogaus teisių pažeidimais ir kaip tai vyko.“
Strik todėl pateikė prašymą dėl ataskaitos viešinimo. Jeigu „Frontex“ atsisakytų tai padaryti, Strik ketina oficialiai kreiptis į Europos ombudsmeną, kuris ištirtų, ar slaptumas yra pateisinamas. „Jeigu norime, kad „Frontex“ tinkamai veiktų, turi būti aišku, kur ir kaip anksčiau buvo padaryta klaidų bei kas už jas atsakingas“, – teigė Strik.
2021 metais Europos Parlamento tyrimo komisija, vadovaujama Strik, taip pat atliko tyrimą dėl „Frontex“ veiksmų. Komisija jau tada konstatavo, kad „Frontex“ vadovybė ignoravo įrodymus apie atstūmimus ir kai kuriais atvejais net bandė juos nuslėpti.