Europos Parlamente šiandien (antradienį) pirmą kartą aptariama bendrosios žemės ūkio politikos atnaujinimo tema dėl naujos ES finansinės situacijos.
Taip pat diskutuojama apie agro-maisto sektoriaus atsigavimą, o europarlamentarai vėl raginami skirti koronaviruso paramą paukštininkystės pramonei. Ši diskusija vyksta po neseniai pristatyto ES atsigavimo paketo ir daugiametės finansinės sistemos (MFF) 2021–2027 programos.
EP nariai taip pat kreipsis į biudžeto komisaro Hahną su klausimu, kaip Komisija ketina finansuoti sunkiausiai pandemijos paveiktų agro-maisto sektorių atsigavimą. Parlamento nariai ne kartą pabrėžė, kad tik pakankamai finansuojama ES žemės ūkio politika gali užtikrinti maisto saugumą ir padaryti žemės ūkį ES darnesnį.
Dėl naujo daugiametės finansinės programos 2021–2027 ir koronaviruso megafondo, taip pat naujos Klimato ir Žaliųjų susitarimų politikos beveik visi ankstesni ES biudžeto susitarimai yra peržiūrimi. Žemės ūkio tarybos derybų pozicijos yra susijusios su esamomis pajamomis ir išlaidomis. Tačiau nuo praėjusios savaitės trečiadienio šios pozicijos paseno, be to, žemės ūkio sektorius galės kreiptis dėl lėšų iš (naujojo) koronaviruso atsigavimo fondo.
Bruselyje susitarta, kad dabartinė GLB politika gali būti pratęsta dar vienerius ar dvejus metus (techniniu požiūriu), siekiant laiko deryboms dėl naujos GLB, tačiau daug žemės ūkio organizacijų ir europarlamentarų dar nežino, ko tiksliai tikėtis.
AGRI komitetas nusprendė, kad naują GLB politiką nori rengti kartu su ENVI komiteto Aplinkos ir klimato grupe. Tačiau dar nėra aišku, ar ši aplinkos komisija, bei pavaduojantis pirmininkas Frans Timmermans ir atsakingi ministrai tam pritars...
Europos ūkininkų organizacijų atstovybė COPA-COGECA paprašė įtraukti žemės ūkį į koronaviruso atsigavimo planą kaip prioriteto sektorių. Tai jau įgyvendinta: tam skirta dešimtys milijardų papildomų lėšų. Teoriškai dalis dabartinių žemės ūkio subsidijų vėliau galėtų būti pakeista finansavimu iš koronaviruso atsigavimo fondo arba būsimu Timmermanso Žaliųjų susitarimų biudžetu.
Tą galbūt palaikytų biudžeto komisaro Hahn, tačiau dauguma europarlamentarų nenori atsisakyti „senosios tvarkos“, kol nesužino, kas ją pakeis. Dauguma Žemės ūkio komiteto narių priešinasi biudžeto mažinimui žemės ūkiui ir naujas užduotis iš Žaliųjų susitarimų, maisto saugos, biologinės įvairovės ir klimato politikos dažniau traktuoja kaip trukdžius žemės ir sodininkystės darbams.
Dėl koronaviruso krizės ir kelių savaičių restoranų, viešbučių bei maitinimo paslaugų uždarymo visoje ES krizė paukštininkystės ir mėsos pramonėje yra neįtikėtinai didelė. Dėl uždarymo priemonių visas mėsos ir pieno produktų vartojimas už namų ribų nutrūko. Tai sudaro nuo 20 iki 40 % produkcijos, priklausomai nuo ES šalies. Kai kurių paukštinių rūšių atveju – beveik 100 %, ypač „mažųjų“ rūšių, tokių kaip antis, balandis ir fazanas.
Tai daugelyje ES šalių sukėlė beviltišką pertekliaus situaciją. COPA-COGECA apskaičiavo, kad nuo krizės pradžios prarasta viena milijardas viščiukų, įskaitant antis ir fazanus. Trumpuoju laikotarpiu, siekiant išvengti sektoriaus visiško žlugimo ir užtikrinti maisto saugumą, Europos paukštininkystės ūkininkai prašo ES paramos išsaugoti savo ūkius, investicijas ir darbo vietas.
„Negalime sau leisti laukti metų, kol ši pagalba mus pasieks per sudėtingus ir painius biurokratinius kanalus, mums jos reikia dabar. Vietinė situacija reikalauja skubaus reagavimo. Be to, paukštininkystės atveju itin naudinga būtų parama privačiam sandėliavimui, kol maitinimo įstaigos uždarytos“, – užtikrina COPA-COGECA.