Europos Parlamentas tvirtai laikosi savo pozicijos derybose dėl Europos daugiametės finansinės programos (2021–2027). EP Biudžeto komitetas nori gauti 39 mlrd. eurų daugiau už 1800 mlrd. eurų (įskaitant koronos atsigavimo fondą), kuriuos birželį sutiko vyriausybių vadovai.
Pasak ES šaltinių, dėl kelių milijardų galbūt dar galima pasiderėti, bet daugiau – ne. Vokietijos kanclerė Angela Merkel mano, kad reikia greitų rezultatų. Jei Europos Parlamentas ir vyriausybių vadovai susitarimo nepasieks dar šį mėnesį, atsigavimo fondo pinigai negalės būti greitai naudojami. Jau liepos mėnesį Merkel prognozavo, kad derybos su parlamentu bus sudėtingos.
Parlamentas reikalauja daugiau lėšų sveikatai, mokslui, klimatui ir jaunimui. Taip pat jis reikalauja aiškių garantijų, kad ES subsidijos nebus skirtos šalims (tokiems kaip Vengrija ir Lenkija), kurios nesilaiko teisinės valstybės principų. Iki šiol vyriausybių vadovai grasino baudomis, bet jų neskyrė. Europos Parlamentas mano, kad po penkerių metų nesėkmingų diskusijų pagaliau reikia priimti sprendimus.
Bendravimas tarp ES Tarybos ir Parlamento yra tiesiog įtemptas. Jei šį mėnesį nebus pasiektas susitarimas, naujos daugiametės finansinės programos įgyvendinimas nuo sausio bus rizikingas. Tas pats galioja ir 750 mlrd. eurų koronos fondui, kurio tikslas – kuo greičiau padėti labiausiai nukentėjusioms šalims ir sektoriams.
Lenkijos vicepremjeras Jaroslavas Kačinskis sako, kad jo šalis vetuos ES daugiametę finansinę programą ir koronos atsigavimo planą, jei ES blokas toliau „šantažuos“ ir privers laikytis savo vertybių.
Tačiau iki to dar toli: pirmiausia šią savaitę Europos Parlamentas ir valstybės narės turi susitarti. Be teisinės valstybės klausimo, parlamentas tvirtai siekia ir papildomų lėšų įprastam biudžetui. Jis nori 39 mlrd. eurų papildomai, įskaitant mokslui ir studentų mainų programai Erasmus.