Jei įvyktų incidentų ar trikdžių, pavyzdžiui, dėl (galimų) puolėjų ar teroristų, paslaugų teikėjai turi apie tai informuoti savo nacionalines valdžios institucijas. Šios savo ruožtu turi pranešti visuomenei apie susiklosčiusią situaciją, siekiant apsaugoti viešąjį interesą.
Naujame įstatyme taip pat pateikiama kritinės infrastruktūros apibrėžtis. Be to, teisės aktas nustato minimalius reikalavimus rizikų vertinimui ir nacionalinių atsparumo strategijų nustatymui.
Europarlamentaras Tom Berendsen (CDA) džiaugiasi naujuoju teisės aktu. „Matėme, kaip pažeidžiama gali būti mūsų energetikos ir duomenų infrastruktūra. Kol mes, veikiantys ES lygiu, ruošiamės šį įstatymą, valstybės narės plačiai atveria galines duris užsienio įtakai.“
Promotion
Berendsenas atkreipia dėmesį, kad bent 22 Europos uostai tapo partneriais su kinų investuotojais. „Jie perduoda svarbius kontrolės punktus mūsų transporto grandinėje užsienio šalims. Reikia Europos uostų strategijos.“
Taip pat VVD europarlamentaras Bart Groothuis atkreipia dėmesį į Kiniją, bet ir į Rusiją bei Iraną. Šios šalys siekia trukdyti ES, – sako politikas. „Galbūt manome, jog gyvename taikoje su pasauliu, tačiau jie kuria konfliktą prieš mus.“
Europos Parlamentas jau nuo 2004 m. rengia taisykles ir gaires, skirtas kritinės infrastruktūros apsaugai nuo, pavyzdžiui, teroristinių grėsmių. Paskutinėje versijoje buvo aprašytos tik „energetikos“ ir „transporto“ sritys. 2018 m. Europos Parlamentas ragino peržiūrėti šią direktyvą. Šiais metais Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl kibernetinio saugumo.