Europos Parlamentas pirmadienį Strasbūre tikimasi patvirtins naują ES atsinaujinančios energijos direktyvą. Dėl kylusių energetikos sąskaitų ir grėsmės, kad Rusija nutrauks dujų tiekimą, pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos atrodo svarbiau nei bet kada anksčiau.
Atsinaujinančios energijos direktyvoje padidinamas pradinis tikslas (32 procentai iki 2030 m.) po Rusijos invazijos į Ukrainą iki 45 %. Tikimasi, kad beveik visos grupės Europos Parlamente pirmadienį pritars Europos Komisijos siūlymui.
Žalieji mano, kad padidintas 45 % tikslas nėra pakankamai ambicingas, todėl savo pataisoje siūlo dar aukštesnį – 56 % tikslą. „Manau, kad techniniu lygiu galime atlikti net daugiau nei tas 56 %“, – ketvirtadienį Žaliųjų spaudos konferencijoje sakė Vokietijos Žaliųjų parlamentaras Jutta Paulus.
Siekiant paremti savo ambicijas, Žalieji ketvirtadienį paskelbė tyrimą, kuriame parodyta, kaip galima paspartinti perėjimą prie atsinaujinančios energijos, įskaitant du scenarijus, nurodančius, kaip pasiekti 100 % atsinaujinančią energiją 2030 ir 2040 metais.
Žalieji pripažįsta, kad abu scenarijai būtų iššūkis, tačiau vis tiek tiki, kad tai įmanoma su stipria politine valia.
Liepos mėnesį Parlamento pramonės komitetas dėl energetinės krizės sutiko padidinti tikslą iki 45 %. Pasak Žaliųjų, Parlamentui tenka parodyti didesnę ambiciją.
Laukiant sunkios žiemos, kelios šalys, įskaitant Vokietiją, Austriją ir Nyderlandus, nenoriai gręžiasi į didesnį anglies jėgainių naudojimą elektros gamybai, atsakydamos į Rusijos apribotą dujų tiekimą.
Be to, šalys, tokios kaip Lenkija, sulėtino spartesnį perėjimą prie atsinaujinančios energijos dėl savo didelio priklausomumo nuo tradicinio akmens anglies kuro.