Ruošiantis specialiajam ES viršūnių susitikimui, vyksiančiam vasario 20 d. Briuselyje, Europos Parlamentas aiškiai nurodė Europos valstybių vadovams, kokius minimalius reikalavimus turi atitikti ES daugiametis biudžetas. Būtina pradėti generuoti naujas pajamas. Jei reikia, Strasbūras grasina biudžeto planams atsakyti neigiamu balsavimu.
ES prezidentas Michelis sušaukė premjerus ir valstybių vadovus į neeilinį viršūnių susitikimą Briuselyje, nes dideli skirtumai dėl pajamų ir išlaidų gali sustabdyti ES mechanizmo veikimą nuo 2021 m.
Dar nėra aišku, ar susitikimas truks vieną, dvi ar tris dienas. ES prezidentas Michelis pareiškė, kad ES lyderių privalo būti pasiekta vienybė. Jie vis dar nesutaria dėl bendros pozicijos. Austrija jau grasino blokuoti bet kokį mokesčių didinimą.
Europos Parlamentas savo poziciją dėl finansinių rėmų nustatė dar 2018 m. lapkritį. Trumpai tariant, ES turi nuspręsti, ką ji nori daryti, užduotys ir politika turi būti pagrindas, o išlaidos – pasekmė. Šiuo požiūriu Europos Komisija iš esmės sutinka. Briuselyje ir Strasbūre gausu kritikos premjerams ir ministrams, kurie kalba tik apie pinigus.
Pavyzdžiu dažnai pateikiamas valstybės vadovų kvietimas skubiai dislokuoti 10 000 papildomų muitinės ir policijos pareigūnų ES pasienyje kovai su neteisėta migracija, tačiau finansų ministrai tam neskiria lėšų. Tas pats galioja ir klimato politikai: visi pripažįsta būtinybę veikti kuo greičiau, tačiau taupiosios ES valstybės tam lėšų nerodo.
Europos Parlamento nariai šiandien dar kartą ragins siekti ambicingo daugiametės finansinės programos (DFP) 2021–2027 m. laikotarpiui. Šis biudžetas turi užtikrinti pakankamai lėšų ne tik visiems esamiems įsipareigojimams, bet ir svarbioms naujoms sritims, tokioms kaip klimato veiksmai, moksliniai tyrimai, skaitmenizavimas, parama jaunimo užimtumui bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tuo pat metu turi išlikti tos pačios ES subsidijos kaimo bendruomenėms, ūkininkams ir mažiau pasiturinčioms regionams.
Pagrindinis Europos Parlamento reikalavimas yra, kad daugiametėje biudžeto programoje būtinai atsirastų „naujos pajamos“. Jau kurį laiką svarstoma apie ES įvestą taršos mokestį plastikiniams buteliams. Kai kurie ministrai tam priešinasi, nes jų šalyse prekybininkai ir tam tikros pramonės šakos tam nepritaria.
Taip pat ES jau svarsto interneto ir reklamos mokesčio įvedimą. Šiuo metu kai kurios šalys tam priešinasi, bijodamos JAV atsakomųjų priemonių. Be to, baudos ir sankcijos šalims, priešiškoms eurui, kelia ginčų. Yra planų atimti subsidijas iš tokių ES šalių kaip Lenkija ir Vengrija, jei jos nesilaiko ES elgesio taisyklių.
Tokių naujų pajamų šaltinių atveju kalbama apie mokesčius, ir ES taisyklėse yra numatyta, kad dėl jų turi būti vienbalsiai sutarta tarp premjerų ir ministrų. Europos Parlamente tokius svarbius sprendimus galima priimti paprasta dauguma.
Nyderlandų socialdemokratas Europos Parlamente Paulis Tangas plenarinio posėdžio išvakarėse sakė, kad socialdemokratams svarbiau modernus ir veiksmingas biudžetas nei iš anksto nustatytas savavališkas procentas. Pasak jo, Nyderlandų premjero Marko Rutte ir Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo nelanksčios nuostatos, kuriomis jie griežtai laikosi 1,00 % ribos, trukdo pažangai.
Kitos europarlamentinės frakcijos taip pat kritikavo finansinius barjerus, kuriuos iki šiol kelia kelios turtingos vakarų Europos šalys. Nyderlandų Europos Parlamento narys Basas Eickhoutas (Žalieji) tai pavadino „Taupus viename gale – išlaidus kitame“ (angl. „Penny wise, Pound foolish“).