Europos Parlamentas pritarė kritiniam tyrimo pranešimui apie pažeidimus gyvulių transportavime, ypač eksportuojant į šalis už ES ribų. Parlamentas mano, kad turi būti nustatytas maksimalus transportavimo laikas – 8 valandos, o tai praktiškai reiškia tokio transportavimo pabaigą. Pažeidimai pastaraisiais metais sukėlė daug ažiotažo.
Tačiau dauguma Europos Parlamento narių atmetė tris pataisas (dviąsias Žalieji ir vieną Gyvūnų partijos), kuriomis būtų dar labiau sutrumpintas arba visiškai uždraustas transportavimas. Dabar siūlomi apribojimai taikomi tik gyvulių, skirtų skerdimui, transportavimui ir tik kelių bei oro transportu. Daugelis kritikuotų transportavimo atvejų su netvarkingais jūrų laivais neįeina į šį ribojimą.
Be to, Strasbūro plenarinė dauguma susilpnino dvi rekomendacijas iš tyrimo pranešimo dėl neatsiskyrusių jauniklių ir nėščių gyvūnų transportavimo.
Tačiau raginama suteikti naujų galių kovoti su transportavimu naudojant netvarkingas transporto priemones, taip pat ES šalims rekomenduojama žymiai sustiprinti priežiūrą ir kontrolę. Kai kuriems Europos Parlamento nariams dalis iš 139 rekomendacijų kelia per daug reikalavimų, o kiti mano, kad jos nėra pakankamai griežtos. Parlamentinės tyrimo komisijos pirmininkė Tilly Metz (Žalieji, Liuksemburgas) gynė pasiektą kompromisą ir atkreipė dėmesį, kad dėl transportavimo draudimo, viršijančio aštuonias valandas, ES šalys praktiškai neleistų maždaug 80 proc. ginčytinų jūrų transporto iš Rumunijos uostų.
Nyderlandų PvdA Europos Parlamento narys Mohammed Chahim komentavo: „Visi žinome liūdną istoriją apie šimtus karvių, kurios pernai metų pradžioje kelis mėnesius klaidžiojo jūroje. Beprasmiškas gyvūnų kančias, kurios lengvai būtų išvengiamos griežtomis Europos taisyklėmis. Noriu ambicingų įstatymų, kurie nustatytų ribą: iki čia ir ne toliau. Žvėrių transportavimo metu negali būti pelno, o privalo būti prioritetu jų gerovė.“
Europos Parlamento narė Anja Hazekamp (Gyvūnų partija) atvirkščiai mano, kad vis dar leidžiama per daug išimčių. „Europos šalys taisykles pažeidinėja taip, kaip nori, ir niekas tam priešingai nekovoja. ES paprasčiausiai nevykdo savo pareigos rūpintis gyvūnais. Tai gėda ir praleista galimybė, kad Europos Parlamentas nepateikė griežtesnių rekomendacijų“, – sako Hazekamp, kuri dėl to balsavo prieš rekomendacijas.
Bert-Jan Ruissen (SGP) susilaikė nuo balsavimo. Jis mano, kad pirmiausia ES šalys turėtų kontroliuoti ir vykdyti dabartines griežtesnes taisykles. Be to, jis nenori, kad įstatymai ir taisyklės būtų grindžiamos emocijomis ar jausmais, bet mokslo tyrimų rezultatais. Tokį pat argumentą anksčiau pateikė ir LTO. „Deja, turiu konstatuoti, kad kai kurioms rezoliucijos rekomendacijoms trūksta mokslinio pagrindo, dėl to susilaikiau galutiniame balsavime“, – sakė Ruissen.