Europarlamentarų teigimu, tai paskatins kurti geresnius daugkartinio panaudojimo plastikinius gaminius ir trumpuoju laikotarpiu padidinti perdirbimo pajėgumus. Tyrimai rodo, kad pajėgumai turėtų padidėti 10–20 procentų. Šiuo metu ES šalys daugiausia eksportuoja plastikines atliekas į Turkiją, kuri net nesugeba apdoroti savo pačios plastikinių atliekų.
Nuo 2005 iki 2018 metų ES vidutinis komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui sumažėjo. Tačiau skirtingose šalyse buvo skirtingos tendencijos. Pavyzdžiui, Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Maltoje ir Čekijoje stebėtas atliekų kiekio padidėjimas, o Bulgarijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose – sumažėjimas.
Absoliučiomis vertėmis vienam gyventojui daugiausia atliekų susidaro Danijoje, Maltoje, Kipre ir Vokietijoje, o mažiausiai – Vengrijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Rumunijoje.
Šiukšlių sąvartynų beveik nenaudojama tokiose šalyse kaip Belgija, Nyderlandai, Švedija, Danija, Vokietija, Austrija, Suomija. Šiose šalyse svarbi deginimo kartu su perdirbimu funkcija.
Komunalinių atliekų sąvartynų naudojimas dar vis populiarus rytų ir pietų Europos regionuose. Dešimtyje šalių bent pusė komunalinių atliekų yra vežama į sąvartynus. Maltoje, Kipre ir Graikijoje šis rodiklis viršija 80 %; Kroatijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje – daugiau nei 60 %; o Ispanijoje ir Portugalijoje – daugiau nei 50 %.
Parengiamas atliekų gabenimo reglamentas apims ne tik plastikines atliekas. Atliekų eksportas į ne OECD šalis bus leidžiamas tik jei tos šalys iš anksto tam pritars ir bus įrodyta, kad jos gali tas atliekas tinkamai apdoroti. Eksportuotojai turės įrodyti, kad jų pirkėjai atliekas tvarko aplinkai nekenksmingu būdu.
2020 metais ES šalys eksportavo 32,7 mln. tonų atliekų į ne ES šalis, sudarančių apie 16 procentų pasaulinės atliekų prekybos. Tai 75 proc. daugiau nei prieš dvidešimt metų. Be to, ES narės kasmet viena kitai parduoda apie 67 mln. tonų atliekų.