Europos Parlamento sprendimas buvo priimtas dauguma balsų: 518 narių balsavo už, 56 prieš, o 61 susilaikė. Paskola skirta šalies energetikos infrastruktūrai ir gynybai stiprinti.
Sprendimas įsilieja į platesnę ES diskusiją apie atsakomybę už Ukrainos atstatymą ir galimybę dalį finansinių išlaidų išieškoti iš žalos kaltininko – Rusijos. Šiuo atveju kalbama apie Rusijos centrinio banko lėšas. Šie pinigai bus skirti Ukrainai, kuri taip grąžins ES ir kitų G7 partnerių suteiktas paskolas.
Maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtas yra laikomas ES. Šios lėšos lieka užšaldytos pagal sankcijas, įvestas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.
ES šalys nusprendė šias lėšų pajamas (= palūkanas už banko sąskaitų likučius) atskirti ir naudoti pagalbai bei Ukrainos atstatymui. Tačiau Ukraina turi atitikti tam tikras ES keliamas sąlygas, tokias kaip demokratijos plėtra ir demokratinės teisės valstybės išlaikymas. Taip pat turi būti gerbiamos žmogaus teisės. Šios sąlygos bus įtvirtintos atskiroje sutartyje.
Ukraina drąsiai priešinasi Rusijos agresijai, sako pranešėja ir Europos Parlamento narė Karin Karlsbro. Ji giria šalį dėl jos „drąsių piliečių, kurie ne tik kovoja už savo gyvybę ir laisvę, bet ir gina demokratiją, žmogaus teises, laisvę ir tarptautinę teisę visiems mums“. Ši kankinama šalis skubiai reikalinga finansinės paramos, priduria švedė.
„Rusija turi mokėti už ukrainiečių puolimą ir žiaurų šalies infrastruktūros, miestų, kaimų bei namų naikinimą.“ Karlsbro priduria: „Ukrainos atstatymo naštą neš tie, kurie yra atsakingi už jos sunaikinimą – tai Rusija."