Šiuose rinkimuose rinkėjai turi galimybę per ateinančius penkerius metus daryti įtaką ES krypčiai. Rusijos karinis puolimas prieš Ukrainą lėmė, kad dauguma vyriausybių visoje ES saugumo ir gynybos klausimus iškėlė aukščiau savo prioritetų sąraše.
2021 metais rekordinės liūtys ir žiaurūs potvyniai Vakarų Europoje buvo skausminga priminimas apie neaktyvumo žmonių ir materialines pasekmes. Pietų Vokietijoje šiuo metu stebima panaši tragiška situacija, nors ir mažesniu mastu. Mokslas sieja šias ekstremalias oro sąlygas su klimato kaita.
Europa yra greičiausiai šylantis žemynas pasaulyje. Praėjusieji metai buvo karščiausi nuo temperatūros matavimo pradžios Europoje, ir ši tendencija šiemet tęsiasi. Šių metų kovo mėnesį jau dešimtą kartą iš eilės buvo pagerinti klimato rekordai tiek oro, tiek jūros paviršiaus temperatūros srityje.
Per pastaruosius penkerius metus ES šalys Europos Žaliojo susitarimo kontekste priėmė ir įgyvendino ambicingą priemonių paketą, skirtą spręsti pagrindines klimato kaitos ir aplinkos taršos priežastis. Europa sėkmingai pereina prie atsinaujinančių vėjo ir saulės energijos šaltinių, taip sumažindama priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos.
Šis priemonių paketas apima ir griežtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimą, atliekų kiekio mažinimą bei geresnį prisitaikymą prie sparčios klimato kaitos. Daug mokslininkų mano, kad žemės ūkis turi būti nukreiptas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimą bei pesticidų naudojimo mažinimą.
Dabar didžiausias iššūkis yra visose valstybėse narėse sukurti politinę valią ir spaudimą šių priemonių įgyvendinimui. Tai nebus lengva. Dauguma priemonių turės įtakos mums kaip vartotojams, namų savininkams, taip pat įmonėms.
Tai jau per daug žmonėms, kurie kritiškai vertina žaliojo posūkio idėją. Daugelyje šalių neseniai pasirodė priešinga reakcija – protestai, kuriuose ūkininkai išreiškė nepasitenkinimą ekologinių taisyklių nuostatomis. Mokslas jau įrodė, kad Žaliojo susitarimo atidėjimas kainuos kur kas brangiau nei veiksmai dabar….