Koronakrizė ir Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad krizių fondas gali būti naudojamas tik pavieniais atvejais ir ribotu mastu.
Per susitikimą su Europos Parlamentu Strasbūre Wojciechowski sakė, kad ES šalys yra geresnėje pozicijoje nei Komisija sprendžiant dėl krizės paramos skyrimo. ES išplėtė taisykles, leidžiančias ES šalims teikti įmonių sektoriams pavienę finansinę paramą. Taip pat naujoji žemės ūkio politika suteikia galimybių nacionaliniams nukrypimams.
Tuo pačiu metu Wojciechowski sakė, kad svarsto šiemet vėl atidaryti krizių rezervą, tačiau tam turi pritarti ES šalys ir pačios turi skirti lėšų. Anksčiau jis yra aiškiai pabrėžęs (tarp kitko dėl paukščių gripo ir kiaulių maro), kad ES mastu skiriama krizės parama bus vos lašas jūroje. Jei ji būtų padalyta visiems ES ūkininkams, kiekvienam ūkui tektų tik maždaug 50 eurų.
Pasak Wojciechowski, daugeliui ūkininkų didesnė problema yra auganti infliacija. Infliacija nesiskiria visose valstybėse narėse, todėl Briuselio atsakai į tai yra sudėtingi. Šiuo metu smarkiausiai kainų augimo paveikti yra Vengrijos ūkininkai. Sudėtinga situacija ir Baltijos valstybėse, taip pat Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Dėl didelės infliacijos ir jos poveikio Europos žemės ūkiui Wojciechowski Europos Parlamentui siūlė ženkliai padidinti Europos žemės ūkio biudžetą naujoje daugiametėje finansinėje programoje. Ši nauja daugiametė programa įsigalios tik 2028 metais, kai po 2024 metų rinkimų bus paskirta nauja Komisija. Dabartinė komisijos sudėtis planuoja savo biudžetus „priderinti prie naujos realybės“.
Dabartinis žemės ūkio biudžetas (270 mlrd. eurų) sudaro apie trečdalį viso ES biudžeto. Tačiau per pastaruosius mėnesius šis biudžetas buvo žymiai išnaudotas dėl nesustabdomos infliacijos. Pasak ES žemės ūkio vadovo, reikalingas didesnis biudžetas ne tik maisto saugumui užtikrinti Europoje, bet ir žemės ūkiui, aplinkai bei kaimo bendruomenėms apsaugoti.