Europos žemės ūkio organizacijų sambūris Copa ir Cogeca mano, kad Europos Parlamento Aplinkos komitetas (ENVI) pakankamai neatsižvelgia į Europos žemės ūkį ir maisto gamybą.
Praėjusią savaitę Briuselyje ENVI komitetas nusprendė, kad ES klimato politikoje per dešimtmetį oro ir dirvožemio tarša turėtų būti sumažinta dar labiau: ne apie 50–55 proc., o 60 proc. Tikimasi, kad šį sprendimą šią savaitę oficialiai paskelbs ES Komisijos narys Frans Timmermans.
Po balsavimo aplinkos komitete dėl aplinkosaugos klimato įstatymo Copa ir Cogeca bendrame pareiškime pabrėžė, kad šiltnamio efekto dujų mažinimas turi vykti taip, kad nebūtų grėsmės maisto gamybai.
Žemdirbių ir miško savininkų organizacijos tvirtina, kad net jei ENVI komitetas įtraukė tam tikrų pataisymų, klimato politika vis dar nepakankamai atsižvelgia į žemės ūkio vaidmenį ir galimas pasekmes Europos kaimo vietovėms.
Be to, Copa ir Cogeca atkreipia dėmesį į politinių frakcijų skirtumus Aplinkos komitete, kurie greičiausiai egzistuoja ir visame Europos Parlamente. Pastaraisiais mėnesiais Europos politinėje arenoje tapo aišku, kad daugumos su „Žaliojo susitarimo“, klimato politikos, biologinės įvairovės ir maisto saugos susijusių sprendimų rengimą dabar koordinuoja Aplinkos komitetas, o nebe AGRI žemės ūkio komitetas.
Žemės ūkio organizacijos teigia, kad maisto gamybos ir maisto saugumo strateginis svarbumas turėtų būti aiškiau akcentuojamas, ypač jei klimato prisitaikymas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas gali tapti grėsme. Europos agrokooperatyvai norėtų, kad jų pagrindinis vaidmuo būtų geriau pripažintas.
Be to, Copa ir Cogeca generalinis sekretorius Pekka Pesonen pabrėžė: „Nuo 1990 m. žemės ūkio sektorius pasiekė vieną svarbiausių šiltnamio dujų emisijų mažinimų – sumažino jas 20 proc. Europos žemės ūkio bendruomenės pastangos prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių klimato sąlygų ir tuo pačiu užtikrinti maisto saugumą bei ekosistemų paslaugas reikalauja tvaraus finansavimo, lygiagrečiai nuolat diegiant gamybos metodų inovacijas.“
Šiuo paskutiniu pastebėjimu jis turėjo omenyje vis dar egzistuojančią kritiką dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto dydžio ateinantiems metams. Kitą savaitę Briuselyje turėtų paaiškėti, ar Europos Parlamentas pritars daugiametei biudžeto programai, kuri buvo patvirtinta liepos mėnesį ES viršininkų susitikime tarp šalių vadovų ir Europos Komisijos. Europos Parlamentas mano, kad biudžeto tvarka per daug sumažinta ir siekia gauti papildomus 110 mlrd. eurų ateities inovacijoms finansuoti.
Be to, Europos Parlamentas yra labai nepatenkintas, kad valstybės vadovai vis dar nėra nustatę, kad Europos Sąjunga galėtų įvesti savo nuosavus mokesčius siekdama pritraukti naujų pajamų. Norint ateityje grąžinti šimtus milijardų eurų iš ekonomikos koronos atsigavimo fondo, papildomų lėšų vis tiek reikės.
Europos Parlamentas norėtų, kad ES galėtų siekti nuosavų pajamų šaltinių ir nebūtų visiškai priklausoma nuo ES šalių „finansinio geranoriškumo“.