Pirmame naujos AGRI žemės ūkio komiteto posėdyje Europos Parlamente, Waitzas nepalaikė Europos Liaudies Partijos (EVP) pozicijos visiškai atidėti kovos su miškų kirtimu įstatymą ir sakė, kad jo „pirmasis pasirinkimas“ būtų laikytis dabartinio (sutarto) grafiko. „Kelių mėnesių atidėjimas, kad įmonės turėtų šiek tiek daugiau laiko įgyvendinimui… tai suprantu“, – sakė Waitzas.
Keletas ES valstybių narių žemės ūkio ministrų priešinasi jau priimtai miškų kirtimo reglamentui, kuris įsigalios sausio 1 d. Ypač kritikuojama rizikos vertinimo sistema, taikoma importuotoms prekėms ir produktams. Pagrindinis naujo reglamento tikslas yra užkirsti kelią miškų kirtimui ar miškų naikinimui.
Be sojų ir jautienos, reglamentas taikomas ir palmės aliejui, kavai, kakavai, medienai bei guma. Gamintojai nuo šiol privalo įrodyti, iš kur jų produktai kilę. Norint nustatyti, ar sojos ar jautienos produktai yra be miškų kirtimo, įmonės turės užpildyti atidumo deklaraciją.
Danskės aplinkos ministras Magnusas Heunicke parašė laišką Europos Komisijai, raginant nesuteikti siūlymui atidėjimo, bet greitai užbaigti technines sistemas, būtinas naujoms importo taisyklėms įgyvendinti.
Taip pat kritikuojama pareiga parodyti tikslias vietas ne ES šalyse, kur auginamos žaliavos. Tam reikia surinkti didžiulius kiekius vietovių duomenų. Briuselis nurodo, kad tam gali būti naudojami palydoviniai duomenys.
„Labai gera idėja“ yra „sulyginta su žeme dėl perdėtai sudėtingo ir nepraktiško taikymo“, sakė taip pat Austrijos žemės ūkio ministras Norbertas Totschnigas (ÖVP). Suomijos žemės ūkio ministrė Sari Miriam Essayah paragino atidėti įstatymo įgyvendinimą.
Visgi daugelis aplinkos apsaugos organizacijų atviru laišku kritikavo ES žemės ūkio ministrų veiksmus. Jų elgesys blokuoja „gamto atstatymą“ – svarbų Žaliojo susitarimo tikslą.