Europos Parlamentas paskelbė klimato ekstremalią būklę. Be to, jis pavedė ES delegacijai pareikalauti didesnių klimato tikslų Madrido klimato viršūnių susitikime (COP25). Šiam gruodžio mėnesį vyksiančiam klimato viršūnių susitikimui Europos Parlamento delegacijos vadovas yra Nyderlandų europarlamentaras Bas Eickhout (Žaliųjų kairiųjų partija).
Europos Parlamentas nori ambicingesnio požiūrio Madride nei Europos aplinkos ministrai ir Europos Komisija, paaiškina Eickhout. Tai ypač aišku, kai kalbama apie Europos CO2 emisijų tikslų padidinimą. Kitos dvi Europos institucijos bando vengti aiškios pozicijos, tačiau Europos Parlamentas yra labai aiškus: tikslas turi būti pakeistas iš 40 proc. mažesnių emisijų į bent 55 proc. mažinimą. „Galite būti tikri, kad šią poziciją Madride gynsiu“, – sakė Eickhout. Parlamentas pabrėžia, kad ES turi būti klimato neutralumo būsenoje iki 2050 metų ir įsipareigoti tai pasiekti Jungtinių Tautų konferencijoje Madride gruodį.
Rezoliucija dėl klimato ir aplinkos ekstremalios situacijos buvo priimta 429 balsais už, 225 prieš, 19 susilaikius. Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją dėl 2019 m. JT klimato konferencijos Madride, Ispanijoje (COP25) 430 balsų už, 190 prieš, 34 susilaikius.
Keletas valstybių, vietos valdžios institucijų ir mokslininkų pareiškė, kad mūsų planeta susiduria su klimato ekstremalia situacija. Europos Komisija jau pasiūlė iki 2050 metų pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų neutralumą, tačiau Europos Taryba dar nepritarė šiam pasiūlymui: Lenkija, Vengrija ir Čekija yra prieš.
EP nariai taip pat reikalauja, kad Europos Komisija užtikrintų, jog visi svarbūs įstatymai ir biudžeto pasiūlymai būtų visiškai suderinti su tikslu riboti atšilimą iki maksimaliai 1,5 °C.
Europarlamentarai taip pat pabrėžia, kad dabartinės aviacijos ir jūrų transporto emisijų mažinimo ambicijos nepakanka siekti ilgalaikio klimato neutralumo tikslo. Visos valstybės turėtų įtraukti tarptautinių jūrų ir oro transporto emisijas į savo skaičiavimus dėl oro taršos, teigia EP nariai. Jie taip pat prašo Komisijos pateikti pasiūlymą įtraukti jūrų sektorių į ES emisijų prekybos sistemą (ETS).
Parlamentas mano, kad ES šalys turėtų bent padvigubinti savo indėlius į tarptautinį Žaliųjų investicijų fondą. ES valstybės narės yra didžiausios klimato politikos viešosios finansuotojos, o ES biudžetas turi atitikti tarptautinius įsipareigojimus. Todėl, jei Madride bus priimti sprendimai dėl didesnės klimato politikos, turi būti skiriama ir daugiau lėšų iš ES biudžeto.
„Europos Parlamentas užėmė ambicingą poziciją ruošiantis kitam COP 25 Madride. Atsižvelgiant į klimato ir aplinkos krizę, labai svarbu iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas 55 proc. Tai taip pat aiški ir aktuali žinia Europos Komisijai, kuri kitą savaitę skelbs Žaliąjį susitarimą“, – sakė Pascal Canfin (ReNew, Prancūzija), EP Aplinkos komiteto pirmininkas.