Europos Parlamento Biudžeto komiteto ir Ekonomikos bei pinigų reikalų komiteto nariai pirmadienį Strasbūre rengia pirmąjį atsigavimo ir atsparumo dialogą (RRD) su Europos komisaru Valdiu Dombrovskiu (prekyba) ir Paoliu Gentiloni (ekonomika).
Nuo komisaro tikimasi, kad jis informuos narius apie milijardinę "Atsigavimo ir atsparumo priemonės" (RRF) išlaidų apimtį, ypač apie pasiektus etapus ir tikslus, išmokėtus pinigus, įskaitant dalines sumokas ir esamus klausimus.
Būtent praėjusią savaitę Europos Audito Rūmai paskelbė kritišką ataskaitą apie išlaidas iš atsigavimo fondo. Auditoriai nurodo, kad neaišku, kiek išlaidos prisideda prie klimato gerinimo ar aplinkos tikslų. Buvo susitarta, kad daugiau nei trečdalis (,37 %) europinių milijardų turi būti skirta šiems tikslams. Tačiau, kaip konstatuojama, to beveik neįmanoma nustatyti.
Europos Komisija teigia, kad šis procentas net viršijo 40 %, tačiau Audito Rūmų duomenimis, šis rodiklis yra pervertintas dešimtims milijardų.
Atsigavimo ir atsparumo dialogas organizuojamas remiantis 26 straipsniu, įtvirtinančiu priemonės įkūrimą, siekiant didesnio skaidrumo ir atskaitomybės jos vykdymo procese.
Viena svarbiausių Atsigavimo ir atsparumo priemonės (Recovery and Resilience Facility — RRF) užduočių yra prisidėti prie Europos klimato tikslų ir žaliųjų pokyčių ES valstybėse narėse. Skirtingai nei ankstesnių ES išlaidų modeliai, RRF lėšos išmokamos pagal pasiektus etapus ir tikslus, o ne pagal faktines išlaidas.
Be kitų trūkumų, auditoriai nustatė, kad atsižvelgiant į šį finansavimo modelį ir palyginti trumpą RRF vykdymo laikotarpį kyla klausimas, ar visas klimato veiklai skirtas lėšas bus faktiškai panaudota toms priemonėms. Auditoriai taip pat pastebėjo, kad kai kurios priemonės buvo mažiau žalios, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.